PradžiaTekstaiApie kančią, tikėjimą ir prasmę

Apie kančią, tikėjimą ir prasmę

Audronė Ilgevičienė (Astrėja)

Antropoteosofė

Paskelbta:


Apie kančią

Kančia apvalo, kančia atskiria.
Niekas nepriėjo be kančios.
Ne kalbėjimas apie kančią, o buvimas joje veda.
Kančia, kai nusisuka tie, kuriais patikėjai.
Kančia, kai spjaudo minia, o dalis jos liaupsina.
Būk tada tarp spjaudančių ir liaupsinančių.

Visi, išsileidę į tikrąjį Kelią, tai patiria.
Bijo šito tie, kurie į Kelią patekti negali.
Galvoja jie, kad skaudus Kelias netikras.
Patys jie dar netikri.

Būti tarpe – tai Vidurio Kelias,
Kurio vardas vienatvė.
Slegia ji ir spaudžia,
Apvalo ir paguodžia.

Tylėti tada reikia.
Tik savų darbų iškentėjimas paverčia juos tikrais.
Todėl širdį prispjaudytą, kraujuojančią neškis
Ir niekam nerodyk.
Šypsokis, kad lengva…

Besiskundžiančius stumdo ir niekina.
Silpnumas – tik tau ir mums.
Kitiems – stiprybė, jėga ir nepažeidžiamumas.
Širdis verkia, bet akys turi šypsotis.

Tokia einančiųjų duona.
Daryk, kai darysis.
Nedaryk, jei sunku.
Tada atsitrauk ir likučius susirink.
Rask vidurį.

Sakau: kančia apvalo.
Be jos žvaigždė negimsta.
Todėl bijo jos tie,
Kurie atėjo tik pabūti.

2009 03 18
Kristus

Apie Tikėjimą

Neatsigręžk atgal,
Nesidairyk į šalis.
Eik. Eik ten, kur žinai.
Kur veda širdis ir kviečia platumos.

Neklausinėk, bet eik.
Klausinėjantis užkliūva, kliūties nepamatęs.
Atsigręžiantis suklumpa arba jį įtraukia praeitis.
Praeitis tąsi ir lipni, todėl įtraukia besidairantį.

Praeitis jau buvo, todėl eik ja apsivainikavęs,
Jos lazda pasiremdamas.
Ateitis – tai dykumos miražas, kuris gali išnykti.
Nereikia juo tikėti.

Tikėk Tuo, kas veda dabar,
Kas ves visados, nes atvedė iki dabar.

Tas, kuris dairosi, netiki Tuo, kuris veda.
Todėl jį pavilioja pakelių balsai.
Jį įtraukia vaizdiniai.
Greitai jis išklysta.

Tikėjimas saugo ir neleidžia paklysti.
Tikėjimas žadina ir gaivina.
Tikėjimas parkritusį į Kelią sugrąžina.
Tikėjimas veda.

2010 03 24

Apie prasmę

Prasmė yra gyvenimas.
Prabangus ir sotus gyvenimas – išbandymas sielai. Ji gali užgesti.
Skurdus ir alkanas gyvenimas – išbandymas sielai. Ji gali pavargti.
Turtingas gyvenimas – galimybė kurti Gėrį.
Varganas gyvenimas – galimybė kurti Save.
Vidutinioko gyvenimas – pasirinkimas sielai: busti ar miegoti.

Pradžioje prasmė – Kelią rasti.
Radusiam prasmė – juo eiti.
Einančiajam prasmė – jame išsilaikyti,
Nes daug į jį įeinančių, tačiau daug ir išklystančių.

Prasmės ieško tas, kuris Kelio nerado arba iš jo išklydo.
Radęs jį nekalba, nes eina.
Einantysis žino, kad Kelias – tai Procesas.
Ar turi Procesas pabaigą, jeigu jis yra amžinas?
Ar girdėjote, kad žvaigždės stovėtų?

Kiekvienas objektas iš mažučių dalelių susideda.
Bet kuris sąmonės būvis jas turi.
Ar atomas, įsiliejęs į visumą, nustos buvęs atomu?
Štai toks yra ištirpimas.

2010 03 24
M. Č.