PradžiaTekstaiApie dabartinę situaciją pasaulyje ir koronavirusą (II)

Apie dabartinę situaciją pasaulyje ir koronavirusą (II)

Audronė Ilgevičienė (Astrėja)

Antropoteosofė

Paskelbta:


Mieliausieji,

artėja žiemos saulėgrįža. Tai svarbus atskaitos taškas, nuo kurio dienos pradeda ilgėti ir šviesos daugėja.Taip jau sutapo, kad šios žiemos saulėgrįžos ir šv. Kalėdų šventės sutinkamos kitaip negu visados. Negalėjome susitikti visi, kaip buvome įpratę prieš šventes, todėl kartu su naudinga informacija siunčiu Jums ir Jūsų namiškiams pačius nuoširdžiausius sveikinimus ir sveikatos palinkėjimus. Tie, kurie sutiksite šias šventes vieni, žinokite, kad nors vieni, tačiau tikrai nevieniši, nes visada yra tų, kuriems Jūs esate svarbūs ir reikalingi.

Likite meilėje ir taikoje.

Jums persiųstuose 2020 03 20–24 d. tekstuose („Apie dabartinę situaciją pasaulyje ir koronavirusą“ (I) buvo aiškinama apie dabarties aktualijas ir naująjį virusą. Tekstą galite paskaityti čia. Svarbu į tai įsiskaityti, nes šio laiško medžiaga nauja ir yra tęsinys to, kas buvo aiškinta anksčiau.

Jūsų Astrėja

Pasaulio Mokytojų tekstai

Sakėme, kad ateis laikas, kuomet niekas niekam nebegalės padėti suprasti tai, ko kažkas nesupranta, ar turėti daugiau, negu žmogus pagal savo gyvenimą yra vertas.

Virusas tą tiesą akivaizdžiai iliustruoja: žmonės izoliuojasi vieni nuo kitų, sergantieji negali būti net aplankomi, o mirusieji – tinkamai palydėti.

Stebėkite ir matykite. Tie, kurie kieno nors ant aukštesnio laiptelio buvo užtempti, negu pagal savo susivokimą ir gyvenimą gali būti, staiga ant jų realų įdirbį atitinkančio laiptelio atsiduria ir atsidurs, todėl buvęs supratimas jiems niaukiasi ir senos problemos grįžta. Šitaip žmonės staiga ima elgtis ir mąstyti taip, lyg to įdirbio net nebūtų buvę. Deja, retas kuris tokį pasikeitimą beatpažįsta, tačiau juos pažinojusieji sunkiomis širdimis stebi, kaip jų pastangos padėti lyg į nematomą sieną atsimuša. Tokios metamorfozės dabar ima nutikti ir vyks taip pat su eterinių pasaulių vedimą turinčiaisiais, todėl visas jų mąstymo siaurumas ir neadekvatus savęs vertinimas, o kai kuriais atvejais net psichikos liga ar apvaldymas išryškėja.

Tie, kurie į jiems svarbius aukštus tikslus orientuodamiesi, pasikeitimo ryžtu ir nuoširdžiu siekiu apsiginklavę savo pasirinktu keliu eina, greičiau ir efektyviau auga, todėl jų pokyčiai ir kitiems akivaizdūs ir ryškūs.

Tai reiškia, kad bet koks tikras keitimasis sielai gražią ateitį kloja, o keitimosi imitacijos, dengiančios vartotojišką mąstymą, išryškėja.

Todėl sveikinkite keitimąsi, kuris be realaus savęs vertinimo ir teisingo situacijų matymo neįmanomas.

Taip ir atskirų žmonių, ir tautų bei šalių gyvenimuose vyksta. Todėl tokie šalies vadovai ateina, kurie dabartinį tautos ir valstybės įdirbį ir esatį parodo. Tad tuščia jais skųstis.

Kuo daugiau kurioje nors šalyje sąmoningų žmonių, tuo daugiau galimybių pabusti tiems, kurie gali pabusti. Tačiau tai nereiškia, kad valdžios aparatas tada kitaip dirbs. Tai reiškia šalies žmonių laipsnišką pokytį, kuris kartomis vyksta.

Sąmoningi žmonės vaikus turi gimdyti ir auklėti pagal savo sąmoningumą. Štai tuomet realūs pokyčiai galimi. Jeigu tėvai vaikais nesirūpina arba, atvirkščiai, juos lepina ir jiems tarnais tampa – žmones su iškreiptomis vertybėmis užaugina. Todėl pasikeitimai sąmonėje per kelias žmonių kartas vyksta, o ne staiga.

Jaunų ir vyresnių žmonių sąmoningumo ugdymas – pats svarbiausias darbas dabar ir ateityje. Jam dirbame mes, Pasaulio Mokytojai, ir savo Mokinius į Žemę siunčiame, kad nors vienam žmogui iš tūkstančio dvasines akis atvertų. Štai tada tikrieji pokyčiai visų žmonių sąmonėje ir Žemėje įvyks.

2020 11 30
Ažušiliai

Pasaulis išgyvena savo krizę. Krizė – tai pokyčiai, be kurių evoliucija negali vykti. Aštrios krizės reiškia, kad pasauliui kaip kompiuteriui reikalingas perprogramavimas, kai įsimeta viską griaunantis virusas arba rimta klaida.

Žmonija tapo Žemės virusu, vėžio ląstelėmis jos kūne dėl savo savanaudiškos griaunančios veiklos ir elgesio. Tokia žmonijos veikla ir sukūrė baisius virusus, kurie jau tiesiogiai ją pačią ima naikinti.

Vieni labai bijo naujojo viruso, kiti jį neigia, dar kiti gyvena savo gyvenimą, tačiau gal kiek kitaip.

Viruso baimė – tai iš tiesų mirties baimė, ypač būdinga žmogui, kuris bijo nebūti, nes netiki savo nemirtinga siela ir Tuo, kuris ją į šią Žemę siuntė, o savo fizinį kūną savo tikruoju Aš laiko. Šie žmonės suserga greičiau už kitus, o ir liga gali būti komplikuotesnė.

Virusą neigiantieji savomis teorijomis remiasi, nes dabartinės informacijos srautuose nesunku rasti ir bet ką patvirtinančią, ir bet ką paneigiančią puses. Tačiau susirgę jie dažniausiai komplikuočiau serga už kitus, nes dalies jų galvose esantis mentalinio neadekvatumo virusas iškreiptą savęs ir pasaulio vaizdą sukuria ir fizinius virusus pritraukia. Nemaža jų dalis taip pat bijo mirties, todėl šitaip neigdami bando ją atitolinti, lyg stručiai galvą į smėlį kišdami, kad nematytų to, kas nepatinka, įsivaizduodami, kad to, kas nepatinka, tiesiog nėra.

Laimi tie, kurie adekvačiai save ir pasaulį mato, todėl pozityviai, tačiau ne euforiškai yra nusiteikę, kurie neneigia akivaizdžių dalykų, o sprendžia tai, ką patys gali išspręsti, kurie savo gyvenimą džiaugsmingai ir pilnatviškai gyvena net karantino sąlygomis, rasdami jiems svarbių ir reikalingų užsiėmimų.

2020 12 14
Vilnius

2020–2021 metai – tai slenkstis tarp dviejų skirtingų erdvių.

Esame sakę ir dabar kartojame: niekas nėra nulemta, nes žmonija pati savo likimą kuria kiekvieną dieną, kiekvieną minutę.

Todėl nerimta būtų tikėti kataklizmų prognozėmis, kurių pilnas internetas. Žiūrėkite į jas kaip į informacines šiukšles, nes jos tokios yra, nes šitaip šiukšlina žmonės, kurių pačių galvose šiukšlynas.

Taip, iš tiesų procesai, kurių sunku nepastebėti, vyksta vis aktyviau, tačiau patys žmonės gali daug ką pakeisti, intensyviai imdamiesi ekologijos klausimų, nustodami kirsti miškus – Žemės plaučius, saikingai naudodami likusius Žemės išteklius, neteršdami vandenų savo atliekomis, o atmosferos – išmetamomis dujomis ir pan. Kalbėjome apie tai daugybę kartų.

Visa tai įmanoma tik tada, kai bent jau, kaip sakyta, vienas iš tūkstančio nustos vien tiktai į savo asmens poreikius fiksuotis, pamažu pradės pasijusti visos žmonijos dalimi. Gal pradžioje jam parūps jo aplinkiniai žmonės, vėliau – žmonės, gyvenantys jo name, kaime ar mieste, dar vėliau – gal ir šalyje, o galiausiai žemyne ir visoje Žemėje.

Taip jau yra, kad pačiais sunkiausiais laikais kiekvieno žmogaus tikroji esmė atsiskleidžia: vienas puola gelbėti save, visus kitus į šalį nustumdamas, kitas – šalia esančiuosius, save pamiršęs. Dar kiti visa tai stebi ir sako, kad jų tai neliečia, kad tai, kas vyksta, yra netikra arba tiesiog filmas, kurio režisierius ir statytojai slapstosi.

Tuomet, kai gaisras plečiasi ar potvynis namus griauna ir žmones plukdo, ne apie tų nelaimių priežastis reikia diskutuoti ir įvairias teorijas kurti, o gaisrą gesinti ir žmones gelbėti. Priežastys vėliau turi būti analizuojamos, o ne įvykio piko metu. Bet kuriuo atveju, jeigu gaisras tyčinis, jo iniciatoriai anksčiau ar vėliau bus surasti. Net jeigu jie nebūtų surasti, karmos dėsnis visus vienodai veikia, todėl visi savo atlygio sulaukia taip, kaip jis turi ateiti. Todėl bet kurių blogybių iniciatoriai baisią karmą susikuria sau ir savo palikuonims, nes Karmos Valdovai jiems neišvengiamai savo nuosprendį pareiškia ir jis vykdomas neapskundžiamai.

Rimtų, o juolab pasaulinių epidemijų ir pandemijų metu taip, kaip per gaisrą ar potvynį elgtis pridera, o ne apie įvairias sąmokslo teorijas postringauti. Todėl pirmiausia atsiradusias grėsmes įveikti būtina, o vėliau diskutuokite apie ką tiktai norite. Tačiau niekaip negalėtumėte palyginti senųjų laikų pandemijų su dabartine. Senas kronikas pavartykite dėl aiškumo.

Net pačiais sunkiausiais laikais chaosas ir suirutė, skatinantys įvairaus pobūdžio baimes, labiau žmogų psichiškai naikina negu pati epidemija ar kita didelė kolektyvinė nelaimė. Todėl ypač tokiu metu tvarka ir aiškumas papildomą psichologinį krūvį pašalina, todėl lengvina situaciją. Bet kurios taisyklės prasmę turi turėti, todėl jeigu žmonės ją žino ir supranta, jiems paprasčiau tų taisyklių laikytis. Bepramiškos taisyklės dar didesnį žmonių susierzinimą sukelia. Tas taisykles už konkrečius dalykus atsakingi valstybės asmenys nustato, todėl jų kompetencija čia svarbiausia, nes kompetentingas žmogus gali paaiškinti, kodėl jis sako taip, o ne kitaip, tačiau nekompetentingas net neteisingą taisyklę dogma paverčia, kad savo „munduro garbę“ išsaugotų. Kompetentingas plačiau situaciją mato, todėl žino, kaip ta taisyklė gali būti įgyvendinta, o nekompetentingas, siaurai matydamas, nerealias, vadinasi, neįgyvendinamas taisykles sugalvoja.

Todėl ir naujajam virusui suvaldyti svarbi tvarka kaip būtinoji priemonė chaosui nuraminti, visiems reikalingų taisyklių laikantis, kad stotų rimtis, kurioje viskas aiškiau matosi ir sprendžiasi, nes laikas tuštiems dalykams nebegaištamas.

Virusas chaotiškai veikia, nes tokia jo prigimtis, todėl kuo daugiau chaoso, tuo greičiau jis plinta. Tvarkos laikymasis chaosui nepatinka, todėl mažesnė tikimybė plisti ir virusui.

Apie vakcinas ir „čipus“

Senovėje nebuvo cheminių vaistų, nebuvo tiek gydytojų, todėl daug buvo ir nepagydomomis vadinamų ligų.

Dabar išrasta daugybė įvairių vaistų, nes mokslas galingai pažengė į priekį. Net pradinių klasių mokiniai žino dalykus, kuriuos anksčiau žinojo tik pašvęstieji. Tačiau lygiai taip pat išaugo ir piktnaudžiavimas išradimais, naudojant juos ne tik tam, dėl ko jie buvo išrasti. Nors kiek mąstantys žmonės jau neabejoja, kad vaistų pramonė didžiulį pelną susikrauna, kad klesti korupcija ir piktnaudžiaujama naudojantis žmonių sveikata ir gyvenimu. Vos prieš kelias eilutes kalbėta, kad nors ir kas būtų, visi už savo darbus, žodžius ir net mintis laikui atėjus savo atlygį gauna, nes Karmos Valdovai griežčiau už bet kokią mokesčių inspekciją dirba, todėl prieš juos atsistojus visi pelnai beverčiai.

Be kitų vaistų, vis išrandamos įvairios vakcinos, sumažinančios pavojingas ligas. Kiekvienas nuodas turi savo priešnuodį, o virusas – antivirusą. Todėl jeigu apsinuodijate, priešnuodžio ieškote, kad nemirtumėte anksčiau laiko.

Viduriniojo eterio technologai, esantys ne fiziniuose kūnuose, – bet kurių pažangiausių technologijų kūrėjai, visokiausių virusų ir antivirusų gali sukurti ir kuria, kaip ir dar daug ką. Apie tai kalbėta „Antropoteosofijos“ tomuose.

Tačiau dabar virusų jiems net nebereikia kurti, nes pati žmonija juos pasigamina. Dar daugiau: jie iš jau kovo mėnesio tekstuose minėtų žmonių šiukšlių, išmestų į sūrius vandenis, naujai kuriasi ir mutuoja, todėl vieną virusą įveikus kitas atsiranda. Tai reiškia, kad žmonija privalo nustoti pati save žudyti, gamtą naikindama ir teršdama, kad išgyventų, apie ką taip pat kalbėta.

Ar sieloms pavojingos vakcinos? Ar jose gali būti įdėti „čipai“?

Bet kokios cheminės intervencijos gali turėti pasekmių, nes įvairių yra preparatų. O kiek chemijos suvalgo vėžiu sergantis žmogus? Daugelis vartoja įprastus vaistus ir maisto papildus neklausinėdami tokių dalykų, nors norint ir į juos nesunku bet ką įdėti. Maistui naudojate prieskonius, perkate pagamintą maistą, miltus, kruopas, daržoves, tręštas trąšomis, į kurias taip pat galėjo būti įdėta tai, ko bijote. Geriate įvairius gėrimus, ypač saldžiuosius, kuriuose taip pat gali viso to būti. Galiausiai Jūs kvėpuojate užterštu oru, kuriame sklando ne tiktai įvairios medžiagos, bet ir begalė mentalinių programų. Jūs vilkite drabužiais, pasiūtais iš įvairių žmogaus sukurtų ir sintetinių medžiagų, kuriose taip pat gali būti įvairių dalykų, kurių bijote. Todėl tas, kuris visko bijo, turėtų nebevalgyti, nebekvėpuoti, vadinasi, ir nebegyventi. Bijodami visko, žmonės patys paleidžia į erdvę įtampos, sutrikimo ir depresijos programas, kurias pagauna tie, kurie joms imlesni. Todėl baimės, kai vis tiek naudojatės viskuo, ką žmogus sukūrė, yra absurdiškos, nes bet kas gali ką nors į bet ką įdėti. Tai žino tie, kurie susipažinę ne tik su chemija, bet ir su magija. Todėl niekada nepraraskite sveikos nuovokos ir sugebėjimo patys pajusti, kas Jums tinka, o kas – netinka.

Pasakysime tik tiek, kad „čipų“ kontekste gerokai pavojingesni mobilieji telefonai ir kompiuteriai, ypač išmanieji. Štai jų pirmiausia visko bijantiesiems ir reikėtų atsisakyti. Deja, net labiausiai prisiekę viruso ir skiepų neigėjai negali apsieiti be telefonų, nes daug dirba su žmonėmis internetu. Kas tada veikia jų mintis ir sąmonę? Kas tada juos veda? Tokie rimti klausimai turėtų iškilti mąstantiesiems.

Sielos paėmimas ir „čipas“ – tai ne vienas ir tas pats. Apie sielos paėmimo būdus ir panašius dalykus daug kalbėta „Antropoteosofijoje“ ir „Atsakymuose į antropoteosofo klausimus”, todėl nebekartosime. Šiek tiek pakalbėsime apie „čipus“, nes mažai kas supranta, kas iš tiesų tai yra.

„Čipai“ gali būti astraliniai, eteriniai ir materialūs. Tačiau visais atvejais jie įsitvirtina dviem etapais. Pirmasis etapas – mentalinis, giliai perimant tam tikrą mentalinę programą. Antrasis etapas – tos programos įtvirtinimas, ją lyg užantspauduojant astraliniu, eteriniu ar materialiu „čipu“.

Yra dvi pagrindinės „čipų“ grupės, kurių kiekviena turi savo porūšius:

1. Eterinių pasaulių „čipai“.
Tai eteriniai „čipai“, kuriuos savo darbininkams įdeda eterinių pasaulių atstovai. Juos turi tie, kurie sakosi, kad kontaktuoja su ateiviais arba yra jų informacijos perdavėjai ir darbininkai Žemėje. Jie įvairūs, tačiau mūsų dabar aptariamame vakcinų kontekste neaktualūs.

2. Žmonių įdėti „čipai“.
Štai čia rasite visą „čipų“ įvairovę:

a) labiausiai suprantami materialūs „čipai“, įdedami tam, kad žmogų būtų galima sekti, jį veikti, valdyti. Apie juos daug kas girdėjo. Tačiau iš tiesų sekti, o tuomet ir valdyti specialiomis vibracijomis nesunku ir tada, kai žmogus nešiojasi mobilųjį telefoną ar sėdi prie kompiuterio;

b) mentalinių programų „čipai“, įgyjantys astralinį pavidalą ir nuolatos veikiantys.

Pirmoji jų grupė – tai programos, įdedamos per bet kokias informacijos priemones, spaudą, mobiliuosius telefonus, kompiuterius, perduodamos tiek aktyviais žodžiais, tiek įvairiais signalais, įvairaus dažnio bangomis, per muziką, garsą, šviesos efektus ir t. t. Tas, kuris tokias programas perima, gali pradėti elgtis neadekvačiai, tarsi apvaldytas, o jo akys tapti lyg stiklinės. Galimas ilgalaikis ir trumpalaikis poveikis.

Antroji grupė – tai labiau asmeninės programos, su kuriomis žmogus susiduria jau tėvų namuose. Vėliau jis įgyja naujų mokydamasis, studijuodamas, bendraudamas su kitais ir t. t. Tai reiškia, kad net norėdami keistis Jūs susikuriate programą, koks norėtumėte būti, galbūt kreipiatės į pschologą ar einate pas dvasininką ir t. t. Buvęs blogas žmogus taip tampa geras, arba atvirkščiai. Taigi, šios programos gali turėti gydomąjį efektą, bet gali ir kitokį, priklausomai nuo jų vertybinio pobūdžio, tad net vertybės gali būti tokia programa.

Tai reiškia, kad bet kurio žmogaus astraliniame kūne aiškiaregis gali pamatyti įvairaus pavidalo „čipų“. Vieni jam reikalingi, o kitų reikia atsisakyti. Kaip jie atsiranda? Tarkim, žmogus pirmiausia nusprendžia keisti kokią nors savo savybę ar požiūrį. Tai, kas jam patinka, tampa jo siekiamybe. Toliau jis savaip su tuo dirba. Kai ta savybė laimi prieš tą, kurios žmogus norėjo atsisakyti, ji įsitvirtina jame, o tas įsitvirtinimas fiksuojasi astraliniame plane tuo, ką galite pavadinti antspaudu arba tiesiog „čipu“. Kai kurios programos iš tiesų panašios į „čipo“ struktūrą, o kai kurios turi kitokius pavidalus.

Jau senovėje buvo žinomos medžiagos, turėjusios specifinį poveikį žmogaus sąmonei. Jos žinomos ir dabar. Daug jų žmogus dabar pats sukuria. Tačiau vengti priešnuodžio, esant galimybei apsinuodyti, nėra išmintinga.

Priminsime antivirusinę programą, kurią galite taikyti tiek sėsdami prie kompiuterio, tiek laukdami skiepo ar tiesiog eidami į gatvę, atsibudę ryte:

„Aš, … (vardas), neutralizuoju ir nepriimu jokių mano sielai svetimų programų, mentalinių struktūrų ir biologinių, psichinių, mentalinių bei eterinių virusų. Sakau tai ir patvirtinu savo sielos ir savo Amžinojo Šviesos Mokytojo vardu. Dabar ir visados, dabar ir visados, dabar ir visados.“

2020 12 16
Vilnius

Bet kuri alchemija prasideda nuo žmogaus koncentruotos minties. Kuo koncentracija stipresnė, tuo efektyvesnė realizacija. Tuo remiasi ir magija.

Cheminiai vaistai veikia fizinį kūną ir jo sistemas, tačiau kai kurios medžiagos juose veikia ir eterinį kūną. Todėl bet kurios vakcinos, kurios buvo anksčiau išrastos, dabar išrandamos ir bus išrastos, veikia fizinį ir eterinį kūnus, bet niekaip negali paveikti dvasinių kūnų ir pačios sielos, ypač jeigu žmogus jau yra dvasiniame kelyje.

Haliucinogeninės priemonės pavojingos, nes jos žmogų į pakitusios sąmonės būseną įveda. Su jų paveiktu žmogumi lengva dirbti tiems, kurie žmones pajungti savo reikalams, o tiksliau – kėslams siekia, jiems norimą programą įdedant tos būsenos metu. Todėl priklausomybę nuo tokių priemonių ir medžiagų turinčiuosius lengviausia valdyti iki pavertimo zombiu, vykdančiu užduotą programą.

Vakcinose ir vaistuose esančios kai kurios medžiagos gali veikti ir eterinį kūną bei jame esančias subtiliąsias sistemas, kaip iš tikrųjų ir homeopatiniai preparatai. Tai, kas eterinį kūną veikia, pradžioje problemą ir galimai jos priežastį suaktyvina, o vėliau pamažu tvarko, todėl pokyčiai vyksta. Tai, kas tiktai fizinį kūną veikia, esamos kūne problemos pasekmę palengvina, bet ne su priežastimi dirba. Tai naudinga žinoti.

Dvasios ieškotojai žino, kad švari šventų vietų ar apsivaliusių žmonių energija visas žmogaus vidines šiukšles į paviršių sukelia, kad jos būtų pamatytos ir apvalytos, nes toji energija visą žmogų ir visus jo subtiliuosius kūnus veikia. Todėl niekados nereikia bijoti tokių dalykų tiems, kurie iš tiesų nori apsivalyti arba išgyti.

Šitaip jau minėti alcheminiai procesai vyksta ir vienos būsenos bei savybės keičiasi kitomis. Toji alchemija pradeda vykti, kai žmogaus mentaliniame kūne esančios pažeistos arba nešvarios ar net virusinės struktūros valosi ir kinta, keičiantis ir žmogaus mąstymui bei požiūriui. Tuomet tas kitimas astraliniam kūnui persiduoda, todėl rimsta emocijos ir reakcijos. Tada tai, kas pakito, pereina į eterinį kūną, kurio subtiliosiose sistemose pokyčiai fiksuojasi. Štai tada ir fizinio kūno pokyčiai galimi, todėl organizmas atsigauna ir dažnai jaunėja.

Cheminių preparatų, veikiančių fizinį kūną, perteklius jį sendina, tačiau medžiagos, eterinį kūną veikiančios, gali jį jauninti ir atsparumą padidinti.
Todėl visur svarbiausia saikas. Tai reiška, kad kai kuriais atvejais reikalingi greičiau pasekmę šalinantys cheminiai vaistai, bet ilgalaikiam poveikiui cheminiai vaistai su žolelėmis, homeopatija, akmenimis gali būti derinami. Bet koks kategoriškumas reiškia susivokimo stoką. Todėl kategorišku kraštutinumu laikytinas tiek cheminių vaistų visiškas neigimas, tiek jų idealizavimas, atmetant visas senąsias, dabar alternatyviomis vadinamas gydymo priemones.

Tai reiškia, kad sąmoningam žmogui turėtų būti svetimas kategoriškas kraštutinumas bet kuriose srityse. Jis turėtų praktikuoti saikingumą, derinti analitinį mąstymą su intuicija.

Nuoširdus pasikeitimo siekis, vadovaujantis pasirinktais idealais, yra svarbiausia savu keliu einant ir norint nenuklysti. Idėjos auksinio siūlo nepasieksite tuščiai diskutuodami ir ginčydamiesi, savo teisuoliškumą vieni kitiems įrodinėdami, ypač ten, kur tikro žinojimo neturite.

Visais laikais buvo tų, kurie žmonėmis manipuliavo įvairiais būdais, kaip ir tų, kurie tas manipuliacijas atskleisdavo, nes jų mechanizmą suprato.

Todėl leiskite profesionalams apie jiems žinomus reikalus diskutuoti ir spręsti, o ne į profanus, profesionalais apsimetančius, garsiau už kitus rėkiančius, orientuokitės.

Visa tai Jums medžiaga apmąstymams. Laiko tam turite. Virusas pasirūpino. Primename apie būtinybę būti sąmoningais žmonėmis. Tapkite tokie, galimybe pasinaudoję. Rimtas darbas su savimi pasiryžusiųjų laukia, kad save kaip instrumentą paruoštų pirmiausia tikra nuo netikra atskyrimui. Tačiau nepamirškite, kad tai, kas tikra Jums, kitiems kitaip gali atrodyti ar net būti.

Savo galva mąstykite ir širdį švarinkitės.

Išnaudokite Jums suteiktą laiką tinkamai, apmąstykite tai, ko apmąstyti nespėjote dėl užimtumo. Kas Jums gyvenime svarbiausia? Tai supratę, tuo ir užsiimkite, prioritetus nusistatę. Save jaučiantis žmogus daug rečiau pasiklysta ir apsirinka rinkdamasis negu kitoks.

Stovite ant naujo metų slenksčio, tačiau buvo sakyta, kad visi 2020–2021 metai yra didelis slenkstis, už kurio kiekvieno laukia tai, ką šiuo savo gyvenimu susikūrė. Dabar laikas atsakyti, ką pasiimsite į naują ateitį, o ko nebereikia.

Taigi, ruoškite save ateičiai tokius, kokius norite joje matyti, susikurkite ją tokią, kokią norite turėti.

2020 12 18
Vilnius