Prisijungti

(tik registruotiems nariams)

Maloniai kviečiame į antrąją antropoteosofijos konferenciją

 

Antroji antropoteosofijos konferencija
,,Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu“
2018 m. sausio 20 d., 10 val.
viešbutyje „Artis Centrum Hotels“, Totorių g. 23, Vilnius

2018 metais minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį. Dabar, kaip ir anuomet, lietuvių ir Lietuvos ateities idėja yra ne mažiau svarbi. Globalizacijos procesams intensyvėjant vis dažniau pasigirsta raginimų išlįsti iš provincialumo kiauto, teigiama, kad visuotinei integracijai kliudantis tautiškumas tėra atgyvena, skaičiuojanti savo paskutines dienas, o senosios tradicijos, neturinčios prasmės dabarties kosmopolitui, tėra teatralizuotas masalas turistams.


Ar tikrai taip? Ar protėvių kultūrinis paveldas ir dvasinė tapatybė nebėra aktualūs dabarties žmogui? Ką laikome dvasiniu tautos paveldu ir kaip galime juo remtis dabartyje?


Kas yra tautos tapatybė?


Konferencijos tikslas – išgryninti ir aptarti svarbiausius tautos Dvasinės tapatybės ir kultūrinio paveldo aspektus bei jų įtaką XXI amžiuje:

  • kilmės tapatybė – tikroji, nesudarkyta ir nepagražinta, tautos istorija, užrašyta ieškant Tiesos, remiantis visa įmanoma istorine medžiaga, nebijant laužyti susiklosčiusių stereotipų ir sustabarėjusių tradicijų bei mokslo autoritetų dogmų;
  • kultūrinė tapatybė, arba kultūros paveldas, arba emocinis ir mentalinis tautos laukas, talpinantis savyje visą per amžius sukauptą tautosakos lobyną, papročius, kalbą, tradicijas, kurių tikrąją esmę dar reikėtų gryninti ir atskleisti;
  • dvasinė tapatybė. Pati tvariausioji. Dar kitaip, Tautos rastis, teikianti ir palaikanti josios gyvybę, iš kurios randasi ir įgauna jėgų tautos kultūros paveldas, kurios įkvėpta kuriama tautos istorija. Senosios šventvietės, kalba ir šventieji ženklai – dariniai, gimę šiose erdvėse.

Kas iš mūsų protėvių paveldo aktualu dabarčiai? Kaip ir kuo jis gali mums padėti kurti ateitį? Kas gali padėti lietuvių tautai išlikti viską apimančios niveliacijos sūkuryje?

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Apie šaknų, pagarbos gimimo šaliai svarbą sąmoningumo augimui 

 

REGISTRACIJA

Registruotis galima el. paštu antropoteosofijoskonferencija@gmail.com iki 2018 m. sausio 18 d. (imtinai)
Renginys mokamas. Dalyvio mokestis –25 Eur, studentams – 5 Eur, senjorams – 10 Eur.


DALYVIO MOKESTIS

Dalyvio mokestį galima sumokėti pavedimu iki 2018 m. sausio 18 d. (imtinai) arba grynaisiais atėjus į renginį 2018 m. sausio 20 d.

Rekvizitai pavedimui:
Gavėjas: VšĮ „Idealistų būstinė“
Gavėjo kodas: 303280375
Gavėjo sąskaita: LT627044060007955213, AB SEB bankas, banko kodas 70440
Mokėjimo paskirtis: už konferenciją
Pastaba: pervedant konferencijos dalyvio mokestį prašytume tai nurodyti mokėjimo paskirtyje.
Dėl klausimų, susijusių su mokesčio pervedimu, galima kreiptis į Vaidą Petruokienę (el. paštas idealistubustine@gmail.com, tel. +370 611 14637)


KONTAKTAI

Konferencijos koordinatorė – Jurgita Rumšienė, tel. 860394899, el. paštas antropoteosofijoskonferencija@gmail.com
Organizatoriai – VšĮ „Idealistų būstinė“

 

KONFERENCIJOS PROGRAMA

 

 9:00–10:00 – Dalyvių registracija.
10:00–10:05 Sveikinamasis žodis, konferencijos atidarymas – Audronė Ilgevičienė.  

10:05–10:40 Audronė Ilgevičienė
Antropoteosofė
Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu
  „Neįmanoma pažinti savo paties esmės nepažinus šalies, kurią dabar vadinate savo Tėvyne-Motina, potencialo ir energinio krūvio.“
„Tam, kuris sielos sparnus išskleisti taikosi, orientyras būtinas... Tas orientyras – tai Idėja, kuri keičia gyvenimą iš esmės, galbūt atimdama kai kuriuos patogumus, tačiau paverčianti jį spalvingu ir pilnatvišku, gilesniu ir prasmingesniu. Ši kelionė veda į Save Tikrąjį. Tautos dvasinis potencialas šioje kelionėje – lyg tvirtai užkabinta virvė į aukštikalnes kopiančiam alpinistui. Tai reiškia, lengviau kopti tam potencialui esant, negu tada, kai jo nėra.“
10:40–12:00 Akad. Eugenijus Jovaiša
LMA akademikas, profesorius, archeologas
Klaudijaus Ptolemėjo Geografija ir Rytų Baltijos tautos
  „II a. viduryje, kai buvo geriausi Gintaro kelio laikai, Klaudijus Ptolemėjas savo „Geografijoje“ paskelbė europinės Sarmatijos koordinates ir aprašė joje gyvenusias tautas. Į europinės Sarmatijos geografinę sampratą pateko ir baltų gentys.“
12.00–12.30 Doc. dr. Valdemaras Šimėnas 
Archeologas
Prūsų žemės trauka
  Aisčių ir prūsų tautos praeitis nepelnytai užmiršta. Jų praeitis padarė didelę ir bene didžiausią įtaką formuojantis lietuvių, latvių ir kitoms baltų tautoms. Šis postūmis nėra tinkamai įvertintas. Prūsų kalbos ir mitologijos tyrinėtojai randa daug visoms šioms tautoms bendrų bruožų. Net Dniepro baltų kalbų areale nesunkiai atsekami vakarų baltų kalbos savitumai. Tai kraštas sulaukė nepelnyto likimo. Atrodo, kad nukariauta žemė yra prakeikta. Jau daugelį šimtmečių prūsų gyventoje teritorijoje bando įsitvirtinti jų žemių užkariautojai, tačiau jiems nesiseka. Atrodo, kad žemė pati juos atmeta. Kultūros keičia viena kitą. Germanai vokiečiai ir slavai lenkai ir rusai bando įleisti šaknis į šią žemę. Užkariautojai bando statyti miestus, pilis, bažnyčias, arti laukus, bet visa tai prieš jų valią virsta dulkėmis.

 

12:30–13.30 pietų pertrauka

 

13.30–14.00 Vaclovas Mikailionis
Etninės kultūros tyrinėtojas
Tautos su Vyčio ženklu lemtis
  Ar tik nuo XIV a. Lietuvoje atsirado Vytis kaip valstybės ženklas? Lietuvių archajinės kalbos bruožai. Baltasis raitelis ant balto žirgo su iškeltu kardu – Višnaus avataras. Kokią lemtį Vyčio tautai pranašauja Indijos legendos?
14:00–14:30 Prof. Bronius Genzelis
Filosofas, politinis ir visuomenės veikėjas, signataras
Tauta istorijos verpetuose
  Pranešime aptariami mūsų tautos ypatumai: iš išorės kilus pavojui egzistencijai, tauta susiburia, parodo nepaprastą ryžtą išsaugoti save (1918 m. ir 1990 m.), o kai jo nebelieka, einama į savasties praradimą. Taip buvo XVIII amžiuje. Šis procesas vyksta ir dabar: niekinama gimtoji kalba, siekiama dvigubos pilietybės, atsisakoma istorinės atminties, valstybingumo. Kaip šį vyksmą sustabdyti?
14:30–15:00 Dr. Vacys Bagdonavičius
Vydūno draugijos garbės pirmininkas
Vydūnas. Apie tautą ir valstybę
  Ir Vydūno kūrybą, ir visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį jo veikimą bei to veikimo motyvus ir užmojus galima apibūdinti kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir jos raišką įtvirtinančiai valstybei.
Pagrindinė Vydūno filosofijos problema – žmogaus santykis su dvasine visuma. Tauta – ypač svarbi to santykio dalis. Pasak mąstytojo, tauta, kaip ir žmogus, turi ne tik empirinę sociume besireiškiančią, bet ir transcendentinę būtį, o josios pagrindas yra „nuolat veikiančios kūrybos galios“, kurios nubrėžia jai užduotį kūrybos vyksme ir paskiria tos užduoties vykdymo laiką. Tauta, turėdama savo užduotį ir misiją visumos vyksme, tam tikra prasme prilygsta gyvam organizmui, natūraliam absoliute įsišaknijusiam ūgliui.
15:30–16:00 Dr. Dainius Razauskas
Mitologas, religijotyrininkas, rašytojas
Dvasinė tautiškumo esmė
  „Tautiškumo prigimtis – ne kūniška kilmė (genetika), ne bendra teritorija (žemė), bendra valdžia (valstybė) ar bendri priešai, netgi ne bendra kalba. Tautiškumo prigimtis yra: bendruomenei – kultūrinė, o asmeniui – dvasinė. Tad ir tautiškumas nėra savaime suprantamas, bet priklauso: bendruomenės – nuo kultūros, asmens – nuo tam tikros dvasinės brandos. Iš čia pagrindinis ir esmiškai vienintelis tikras būdas tautai išsaugoti ir ugdyti – kultūra, kurios branduolys – vidinė, dvasinė kultūra, kuri gyvuoja nuolatiniu asmens dvasiniu darbu. Ne dėl to, kad to kam nors reikia, o dėl to, kad labiau už viską gyvenime savaime to noriu. Jei ne, tai belieka dvasinė degradacija, o kartu ir jos būtinas palydovas bei požymis – nutautimas.“

 

16:00–16.30 kavos pertrauka

 

16:30–17:00 Rita Balsevičiūtė
Istorikė, vyr, kultūrologė (Aukštadvario regioninis parkas)
Mitologiniai akmenys Stakliškių–Aukštadvario apylinkėse
  Pranešime ne tik  pabrėžiama senųjų  reliktų svarba,  bet ir pranešama apie naujus atradimus gamtoje,  o tai šiandien bene svarbiausia. Naudingiau yra ieškoti senųjų ženklų, bendrauti su žmonėmis, o  ne sėdėti kabinete ir analizuoti, kas ką jau yra parašęs.
17:00–17:30 Algis Davenis
Lietuvos arboristikos centro direktorius
Medis – Motinos Žemės maloningumo įrodymas senovės ir dabarties lietuvių gyvenime
  Senovėje itin garbintos šventosios giraitės, kurias žmonės atidžiai saugojo. Ašvietė – tai Šventasis miškas. Miškai garbinami kaip šventi ir neliečiami. Medis prilyginamas didžiosioms dvasioms ir slaptosioms gamtos jėgoms, jiems meldžiamasi. Dievybės kildinamos iš medžio. Senovės lietuvis susitapatindavo su medžio siela. Augalų, kaip ir žmonių, pasaulis buvo suvokiamas pasidalijęs į dvi dalis – vyriškąją ir moteriškąją. Perkūno medis, ąžuolas, buvo vyriškiausias medis, liepa ir eglė – moteriški augalai. Gyvybės medis vaizduoja Visatos gyvybės amžinumą ir siejamas su antgamtinių savybių turinčia moterimi ar moteriška dievybe...

17:30–18:00

Gediminas Žilys
Muzikantas,
senosios lietuvių
kultūros puoselėtojas
Dievatavimai – tarp vakar ir šiandien
  Apie apeigines giesmes ir baltų dvasinę tradiciją šiandien.
18.00–18.15 Deivydas Jonelis
Lietuvių filologijos ir naujosios graikų kalbos specialybės studentas
Aisčiai mano gyvenime
  Apie tai, kaip Aisčių idėja pakeitė ir tebekeičia mano gyvenimą.
18.15–18.30 Jurgita Rumšienė
Istorikė
Proto ir intuicijos dermė ieškant istorinės tiesos
  Ar įmanoma rasti intuicijos ir proto santarvę ir kartu siekti tikslo – sužinoti tiesą apie savo protėvius? Empirinio ir intuityviojo žinojimo dialogo paieškos, aiškinančios galimus aisčių pėdsakus Samotrakės saloje.


KAIP ATVYKTI?


Įėjimas į viešbučio konferencijų centrą – iš Liejyklos g.

Informacija apie netoliese esančias mokamas automobilių aikšteles.

Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė po Gedimino prospektu, Ž. Liauksmino gatve ir Vinco Kudirkos aikšte
Aikštelės adresas Gedimino pr. 9A, Vilnius.
Aikštelėje yra 262 vietos lengviesiems automobiliams. Įvažiavimo iš Vilniaus g. ir iš Ž. Liauksmino g. aukštis - 1,8 m.
Aikštelė dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. 

Susisiekite su mumis