PradžiaMūsų veiklaSakraliniai statiniai iš lauko akmenų

Sakraliniai statiniai iš lauko akmenų

Tikras veikiantis sakralinis statinys – tai konkrečios tradicijos, filosofijos, pasaulėžiūros idealų, vertybių, suprantamos pasaulio tvarkos materiali išraiška, atliekanti jam suteiktą funkciją. Akmenys tam puikiai tinka dėl savo ilgaamžiškumo, gebėjimo priimti, kaupti ir perduoti informaciją (ypač turintys kvarco priemaišų).

Įvairių kultūrų sakralinės architektūros pavyzdžiais galima laikyti bažnyčias, cerkves, koplytėles, koplytstulpius (pietas), budistų stupas, pagodas, indų šventyklas, piramides, taip pat priešistorinius megalitinius statinius iš lauko akmenų. Neretai tiek vieni, tiek kiti buvo statomi tiksliai vadovaujantis išminčių nurodymais, konkrečiai parinktu laiku. Siekiant pastatyti sakralinį statinį, nepakanka gerų architektūrinių sprendimų ir uolių darbininkų. Tam, kad tie sakraliniai daugiafunkciniai statiniai veiktų, būtina ir jų energine kokybe rūpintis. Įvairūs akmeniniai statiniai buvo paplitę kiekviename žemyne dar priešistoriniais laikais. Lietuvoje jie irgi buvo statomi nuo gilios senovės iki dabar.

2007 m. išleidus Audronės ir Petro Ilgevičių knygą „Lauko akmenys“, nemažai Lietuvos žmonių iš naujo pamilo akmenis ir pradėjo juos statyti prie savo namų arba viešose vietose. Tai graži praktika, turinti estetinę, pažintinę, etnografinę vertę, padedanti kiekvienam prisiliesti prie protėvių palikimo tiek, kiek yra pats žmogus yra tam atsivėręs. Tačiau sakraliniais galėtume vadinti tuos statinius, kurie pastatyti laikantis sakralinių statinių statymo taisyklių (daugiau čia). Tokie yra Didieji Grįžulo Ratai, pastatyti Palangoje, Kaltanėnuose (Švenčionių r.) ir Piliakalnių k. (Vilkaviškio r.), Meilės ir Taikos gėlė Ruoščių k. (Kėdainių r.), taip pat Petro ir Audronės Ilgevičių (Petros ir Astrėjos) etnokosmogoninė lauko akmenų statinių sodyba Ažušiliuose (Molėtų r.).