Senovėje itin garbintos šventosios giraitės, kurias žmonės atidžiai saugojo. Ašvietė – tai Šventasis miškas. Miškai garbinami kaip šventi ir neliečiami. Medis prilyginamas didžiosioms dvasioms ir slaptosioms gamtos jėgoms, jiems meldžiamasi. Dievybės kildinamos iš medžio. Senovės lietuvis susitapatindavo su medžio siela. Augalų, kaip ir žmonių, pasaulis buvo suvokiamas pasidalijęs į dvi dalis – vyriškąją ir moteriškąją. Perkūno medis, ąžuolas, buvo vyriškiausias medis, liepa ir eglė – moteriški augalai. Gyvybės medis vaizduoja Visatos gyvybės amžinumą ir siejamas su antgamtinių savybių turinčia moterimi ar moteriška dievybe…