Pranešime aptariami mūsų tautos ypatumai: iš išorės kilus pavojui egzistencijai, tauta susiburia, parodo nepaprastą ryžtą išsaugoti save (1918 m. ir 1990 m.), o kai jo nebelieka, einama į savasties praradimą. Taip buvo XVIII amžiuje. Šis procesas vyksta ir dabar: niekinama gimtoji kalba, siekiama dvigubos pilietybės, atsisakoma istorinės atminties, valstybingumo. Kaip šį vyksmą sustabdyti?