„Delfai (Graikija) – dabar ši vieta jau nėra sunkiai prieinama. Ji atvira visiems.
Iš jos mes dirbame su visa žmonija, joje galime pastiprinti savo Mokinius, kandidatus į Mokinius, tiek visus dvasios siekiančiuosius.
Todėl ji geriausia bet kurios krypties tikinčiųjų, o ypač mumis tikinčiųjų piligrimystėms.“ (Antropoteosofija, I, p. 289)
Vaizdo įrašas apie Delfus iš ekspedicijos „Aisčių Dvasinės Tapatybės beieškant“
Ką verta aplankyti pakeliui į Delfus?
Kelionę link Delfų dažnas dabar gali pradėti nuo Graikijos sostinės Atėnų. Jame verta aplankyti Atėnų Akropolį, kuriame yra ir deivės Atėnės, nuo kurios kilo miesto vardas, šventykla.
Dabartinių Atėnų priemiestyje Eleusine (Eleusis Archeological Site) – vieta, kur vykdavo vienos žymiausių misterijų – Eleusino misterijos. Pasak mito, būtent čia apsigyveno dukters netekusi Demetra. Ir čia vykdavo senovės graikų deivės Demetros bei jos dukters Persefonės garbei šventės – Eleusinijos.
Maždaug 60 km nuo Atėnų, Sunijaus kyšulio piečiausiame taške, ant 60 m aukščio uolos stovi Poseidono šventykla, kuri buvo pastatyta 444–440 m. pr. Kr.
Peloponeso pusiasalio šiaurės rytuose rasite senovės Graikijos miestą Epidáurą, kuris antikos laikais buvo vienu iš gydymo dievo Asklepijo kulto centrų. Piligrimai keliaudavo į šventyklą ir likdavo nakvoti asklepionuose, taip siekdami išgijimo.
Dar pakeliui į Delfus verta užsukti į šv. Luko (Hosios Loukas) vienuolyną, kuris yra vienas svarbiausių Bizantijos architektūros ir meno paminklų Graikijoje. Įkurtas X-XI a. vienuolynas garsėja išskirtinėmis mozaikomis, freskomis ir puikiai išlikusia architektūra.
Delfai
Delfai (Delphoi), be abejonės, yra viena įspūdingiausių Graikijos vietų. Tai buvęs Graikijos religinis, kultūrinis ir politinis centras, viena įspūdingiausių antikinio pasaulio vietų. „Delfų pavadinimas siejamas su indoeuropietiško žodžio δελφύς – „įsčios, gimda“ prasme. Remiantis legenda, Dzeusas paleido du erelius į rytus ir vakarus. Jie susitiko čia, Delfuose, kurie nuo tol laikyti Žemės centru. Toje vietoje buvo pastatytas šventasis akmuo Omfalas (gr. Omfalos – bamba), Žemės bamba“ (Aisčių dvasinės tapatybės beieškant. Antroji knyga, p. 61).
Delfų archeologinis muziejus (Delphi Archaeological Museum) yra įsikūręs Delfų miestelio pakraštyje. Tai vienas svarbiausių Graikijos muziejų, kurio teritorijoje yra saugomos Apolono šventyklos liekanos. Čia taip pat rasite vieną geriausiai išlikusių antikinių teatrų Graikijoje bei stadioną, kuriame buvo rengiamos pitinės žaidynės ir kurios buvo antros pagal svarbą po olimpinių žaidynių. Muziejuje esančios statinių liekanos yra iš įvairių laikotarpių. Mokslininkai Delfų pradžią sieja su Mikėnų kultūra, t. y. nuo 1600 m. pr. Kr.
Apolono šventyklos vieta yra matoma iš toli – ją žymi kelios į dangų besistiebiančios kolonos. Šioje vietoje vykdavo pačios sakraliausios apeigos, susijusios su saulės dievu Apolonu. „Žinoma, kad Apolono šventyklos frontone virš įėjimo buvo garsusis įrašas „Pažink save“ (Aisčių dvasinės tapatybės beieškant. Antroji knyga, p. 62).
Prie Kastalijos šaltinio (Castalian Spring) nuo senų senovės buvo einama ne tik apsiprausti prieš įeinant į Apolono šventyklą, bet ir pasisemti įkvėpimo. Daug legendų pasakojama apie šį šaltinį. Pasak vienos jų, nimfą Kastaliją Apolonas pavertė fontanu (ar pati pasivertė bėgdama nuo jo) Parnaso papėdėje, todėl jos vanduo įkvėpdavo poezijai (Wikipedija). Jį rasite kiek atokiau nuo visų statinių, dar neįėjus į pagrindinę šventyklų teritoriją.
Kiek tolėliau nuo Apolono šventyklos komplekso, kitoje kelio, vedančio į Delfus, pusėje, paėjėję apie 1 km, rasite Atėnės Pronajos šventyklos (Temple of Athena Pronaia) griuvėsius. Iš toli žvilgsnį patraukia apskritas tolas su trimis atstatytomis kolonomis.
Apsistokite Delfuose bent trims paroms, jei norite širdimi prisiliesti prie tūkstantmečius menančios erdvės ir tikitės Mokytojų, dirbančių iš šios vietos, pastiprinimo. Geriausia tomis dienomis atlikti maunos (tylėjimo) praktiką (apie praktiką skaitykite Antropoteosofija, III, p. 843–861).
Šaltiniai
Autorių kolektyvas. (2017). Aisčių dvasinės tapatybės beieškant. Antroji knyga. Vilnius: VšĮ „Idealistų būstinė“, 300 p.
Astrėja. (2013). Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis, I, 2-asis patais. leidimas. Vilnius: Tiamata, 309 p.
Astrėja. (2016). Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis, III. Vilnius: Tiamata, 1041 p.
Castalian Spring. (n. d.). https://en.wikipedia.org/wiki/Castalian_Spring
Delfai. (2017). https://youtu.be/OIZAHpoFasA.