Užrašė Astrėja
2022 03 06

„Pastaruosius metus auganti prieštaros, sukeltos skiepų, pasų ir kitų COVID-19 bei panašių smulkių dalykų, energija dar labiau primaitino žemės erdves neapykanta, todėl karas tapo tos prieštaros rezonansu, nes karo tikimybė didžiausia ten, kur aštresnės kovos vyksta dėl bet kurių priežasčių. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip veikia sutelkta žmonių psichinė energija. Prieštarą nuolatos Tamsos jėgos palaiko ir ją savaip inicijuoja, o toji vėliau intensyviomis kovomis ir karais išvirsta.

Štai kodėl nuolatos dėl prieštaros žalos ir Taikos svarbos kalbėjome.

Trejopai žmonės į Rusijos ir Ukrainos karą reaguoja:

• vieni aiškiai Rusijos politiką palaiko, būdami įsitikinę, kad Rusija nieko ne puola, o gina skriaudžiamus savuosius, kad Amerika dėl to karo kalta ir pan.;
• antrieji Ukrainą palaiko ir savaip padeda gynyboje arba kitais būdais;
• tretieji stengiasi nesikišti, manydami, kad kol jų kieme ramu, jų tai neliečia, arba bando įtikti abiem pusėms.

Yra dar ir tų, kurie Rusijoje ar Baltarusijoje verslus turi, kurie dabar nukenčia ir žlunga, todėl jie labiau linkę likti tarp pirmųjų ir trečiųjų.

Svarbu priminti sąmoningumo siekiantiesiems, kad visuose pasauliuose veikia trys kosminiai principai, kurie per dvasinių mokymų vertybes ir religinius įstatymus žmonijai yra perduodami, kad ši tinkamai gyventų:

• Visuotinės Harmonijos ir Meilės principas,
• Visuotinės Tvarkos ir Tiesos principas,
• Visuotinės Evoliucijos principas.

Tai reiškia, kad Tvarka Harmoniją prižiūri ir saugo, nes be jos Evoliucija nevyktų.

Todėl nesunku suprasti, kad tai, kas harmoniją saugo, evoliucionuoja, o tai, kas ją pažeidžia ir naikina – involiucionuoja.

Kažkada buvo sakyta, kad tai, kas involiucionuoja, Kūrinijos atliekomis tampa ir patenka į juodąją skylę, kurioje vyksta jų perdirbimas, po kurio galiausiai kitoje Visatos pusėje arba Visatoje nauja supernova išsprogsta. Buvo sakyta ir tai, kad jeigu kurioje nors planetoje involiucinės jėgos visiškai viršų paima, gyvybė joje ar net pati planeta gali būti sunaikinta, o po to evoliucija vėl prasidės iš naujo. Taip jau nutiko su Tamsos žeme, todėl iš jos pasitraukusieji ieško naujų gyvenimo vietų, iš kurių Žemę labai tinkama laiko, todėl dirba visais būdais, kad Žemės gyventojai susinaikintų. Tamsos astralo ir eterio pasauliams ypač vertingi yra karai, kuriuose daug žmonių žūsta, todėl jie šitaip pasipildo savo psichinės energijos rezervus ir sielų bankus, perimdami nesupratusiųjų, kad mirė, ypač netikinčiųjų dvasinių pasaulių ir Dievo buvimu, sielas. Taip viskas atrodo, žvelgiant iš labai plačios perspektyvos.

Ne kartą buvo kalbėta apie Dievo vaikus, tam tikromis grupėmis savo laiku atėjusius į Žemę, kad mokytų joje esančius žmones ir jiems įvairiai padėtų.

Sakyta, kad Dievo vaikų pradėtose tautose kosminiai principai buvo šventi, todėl jų buvo laikomasi. Pagal juos žmonėms taisyklės, tarpusavio santykių etiką ir moralę nusakančios, vėliau religiniais įstatymais pavadintos, buvo duotos. Jie aiškiai žinojo, kad jokiu būdu negali įsileisti prieštaros į savo tarpą, nes ji griauna bet kokius kolektyvus, į kuriuos įeina, iš vidaus. Jie žinojo ir tai, kad jokiu būdu negali pradėti karų, siekdami savo pirmenybės prieš kitus ar bet kokiais kitais tikslais, tačiau apsiginti nuo užpuolikų privalo tvirtai ir kryptingai. Taigi, teisingas karas – gynyba, bet neteisingas – kitų užpuolimas. Tas, kuris įžengia į svetimą teritoriją ir žudo, plėšia, griauna tai, ko pats nesukūrė ir nestatė, yra užpuolikas barbaras. Todėl toje teritorijoje esantys žmonės turi teisę ir privalo ginti ir apginti savo namus ir šeimas.

Senovėje Europoje siautėjo barbarų gentys. Nusiaubusios vienas teritorijas ir išnaudojusios visus jose rastus sau naudingus resursus, jos traukdavo į kitas tol, kol stipresnė jėga jų nesustabdydavo lyg kokių įsiutusių žvėrių.

Rusijos valdžia dabar tampa tokiais barbarais, išmokusiais gražbyliauti apie taiką, bet vykdančiais nusikaltimą prieš giminingą tautą, kartu ir visą žmoniją. Sovietiniais laikais pasiteisinusiais metodais ji bando laikyti žmones savo kumštyje, nors laikmetis ir kitas. Lygiai kaip inkvizicijos laikais riteriai tikėjo, kad leidžiasi į šventąjį karą su netikėliais, taip ir dabar didelė dalis rusų pasiduoda valdžios, kuri naudojasi rusų idėjiškumo poreikiu ir jų išskirtinumo prieš kitus jausmu, manipuliacijoms. Yra dalis tų, kurie tiesiog priima valdžios poziciją kaip teisingą, kaip tai darė sovietiniais laikais. Dalis jų koneveikia Vakarus, bet mielai iki tol naudojosi juose randamais privalumais. Kai kurių pavydas Vakarams giminiuojasi su savivertės kompleksais, pasireiškiančiais išoriniu įžūlumu, bendražmogiškų taisyklių nepaisymu, nesiskaitymu su kitais ir pan. Ši grupė vykdo karą kartu su savo valdžia.

Ukraina ginasi nuo užpuolikų, peržengusių jos sienas, bombarduojančių miestus, žudančių tiek jos Gynėjus, tiek taikius gyventojus, nieko nesirenkant. Jos Gynėjų drąsa ir pasiryžimas sutelkė Taikos norintį pasaulį, pamiršus visas prieštaras dėl skiepų, pasų ar kitų dalykų, nes tik dabar, vykstant žiauriam karui, žmonės pradeda suprasti, kad svarbiausia yra Taika ir niekas kitas.

Yra tų, kurie ruošiasi vykti kariauti kartu su Ukraina. Yra gydytojų, vykstančių į karo lauką atlikti savo žmogiškąją pareigą, yra tų, kurie renka labdarą, organizuoja jos siuntimą, dirba informaciniuose frontuose arba tiesiog meldžiasi. Tai reiškia, kad kiekvienas randa būdų, kaip prisidėti prie to, kad palengvintų Ukrainos Gynėjų ir bombarduojamų žmonių būtį. Tai žmonės, kurie nėra abejingi vyksmui, nes gyvas širdis turi arba jos per šį sukrėtimą pabudo.

Trečioji grupė – tai prisitaikėliai, kurie rūpinasi tik savo išgyvenimu, dėl to elgiasi taip, kad patirtų kuo mažiau nepatogumų. Tokie gali bet ką išduoti ir parduoti, vos pajutę naudą, o ką jau kalbėti apie grėsmę savo stabilumui. Tai nepasirinkusieji, dažniausiai net nesuprantantys, kodėl jie turėtų ką nors rinktis, o gal net susikūrę savo filosofiją, tokį elgesį pateisinančią. Yra tiesiog bijančiųjų, todėl baimės jiems vadovauja.

Taigi, savaime suprantama, kad teisus yra tas, kuris gina savo namus nuo tų, kurie į juos įsiveržia ir dar nori primesti šeimininkams savas taisykles. Tai reiškia, kad šeimininkas ginasi ir kad jo pusėje yra kosminis įstatymas.“

2022 02 27
Mokytojas S.

Ta dingstimi atėjo laikas papasakoti tiesą apie Rusiją, nes tik ją išgirdę suprasite gilumines tokio karo priežastis. Iki tol buvo dar ne laikas tą informaciją plačiau viešinti.

Visų laikų valdovai mėgdavo perrašinėti istoriją taip, kaip jiems buvo palankiau. Taip dabar elgiasi ir Rusijos, ir kitų kai kurių šalių vadovai. Tačiau niekas negali perrašyti Akašos įrašų, nes jie šventi ir tikri.

Paskutiniaisiais šimtmečiais atsirado daug naujų valstybių: vienos jų suvestinės, vadinasi, susikūrusios iš skirtingų tautybių žmonių, pvz., JAV, kitų pavadinimai keitėsi, bet pagrindinė tauta liko ta pati. Įvairios priežastys paskatino tuos susikūrimus.

Taigi, tarkim, Lietuvos vardas skaičiuoja vos tūkstantį metų, nors aisčių tauta gyveno jos ir dar platesnėje teritorijoje jau daug tūkstantmečių, prisimenant aisčių atėjimą prie mūsų jūros prieš 10 000 metų. Tautų kraustymosi laiku vyko daug pokyčių, dėl to tautos maišėsi judėdamos, tačiau Dievo vaikų tautos pagrindinis požymis yra tas, kad jos paprastai laikydavosi savo vietos, nes į ją buvo pasiųstos, todėl tas sėslumas kyla iš savo vietos žinojimo. Karų ir užkariavimų metu būdavo prievartaujamos moterys, kurios gimdė vaikus, turinčius pakitusią genetiką, o tai vėliau turėjo rimtų pasekmių ir tapo naujų žmonių genčių atsiradimo priežastimi.

Bet grįžkime prie Rusijos.

Astrėjos knygoje „Septyni Spinduliai ir jų Valdovai“ buvo aiškinta apie Dievų vaikų atėjimą į Žemę. Primenu, kad jie atėjo trimis keliais:

• prieš 50 tūkst. metų iš Sirijaus žvaigždės sistemos prie dabartinio Nilo žiočių;
• prieš 30 tūkst. metų iš Poliarinės žvaigždės sistemos palei Baltąją jūrą (dabartinio Archangelsko sritis, upė Dvina, susiliejanti su kitomis dabartinės Rusijos upėmis, kaip ir Volga, arba ankstesniu pavadinimu RA, kertančiomis visą Europos žemyną iki pat Kaspijos ir Juodosios jūrų). Jie pasklido po šiaurinę Rusijos dalį, Uralą, Skandinaviją, vėliau įsitvirtino dabartiniame Krymo pusiasalyje ir prie Volgos žiočių už dabartinio Volgogrado.Taigi, virš tų vietų aukštai dvasiniuose planuose tebėra Dievo vaikų paliktos energijos fluidai. Tai buvo šiaurinių ir pietinių Dievo vaikų atėjimo taškai;
• prieš 10 tūkst. metų prie Gangos žiočių iš Altayro žvaigždės sistemos. Ši grupė vėliau pasklido po Himalajus ir kai kurias salas.

Mudu su Petros, keliaudami po įvairias šalis, tarp jų ir Rusiją, patyrėme įdomų fenomeną, kad kai kurios tautos, ypač mėgusios užkariavimus, turi dvi Dvasias: vieną – harmonijos siekiančiąją, o kitą – karingąją. Tai aiškiai teko pažinti Vokietijoje, suprantant, kad Hitleriui vadovavo būtent toji karingoji – Keltų Dvasia, o harmoningoji dabar, deja, dėl sienų perkėlimo liko Prancūzijos teritorijoje. Sužinojome ir tai, kad tokios Dvasios negali peržengti pačių žmonių valia užsibrėžtų teritorijų (taigi, jeigu jau Dvasios to nedaro, tai kaip gi gali tai daryti žmonės?). Mūsų Aisčių Dvasia buvo išsidalijusi ir Lenkijoje, ir Kaliningrado srityje, dėl to reikėjo ją surinkti į vieną vietą taip, kaip buvo duota, kad ji galėtų visiškai veikti Lietuvos teritorijoje. Anksčiau išleista knyga „Sakmė apie aisčius“ atvėrė Aisčių Dvasiai kelią į tuos, kuriuose tautinės tapatybės jausmas pabudo.

Būtina suprasti, kad harmoningosios Dvasios, vadinamos tiesiog Tautos Dvasia, – tai dvasinis egregoras, kuriame sutelktas visas dvasinis, mentalinis ir psichinis potencialas tų, kurie bet kuriais laikais dirbo dėl savo tautos ir jos žmonių savais būdais, nesvarbu, ar tai buvo žyniai, ar žmones mylintys valdovai, iškilūs kariai ir herojai, ar paprasti tautą ir gimtinę mylintys žmonės. Toji Dvasia kosminiais įstatymais besąlygiškai vadovaujasi, bet kuriomis sąlygomis palaiko tautos tautinio ir dvasinio identiteto jėgą ir padeda tautai dvasiškai pabusti ir atsitiesti net sunkiausiomis aplinkybėmis. Kuo daugiau žmonių ta Dvasia tiki ir į ją kreipiasi pagalbos, tuo greičiau ji arčiau nusileidžia, kad savo pagalbą, kokios reikia, suteiktų.

Karingosios Dvasios egregoro susiformavimą lemia užkariavimo karai. Jame visų valdžios ištroškusių, ambicingų valdovų, karvedžių, siekiančių užkariauti kitus, ir jais patikėjusių karių bei žmonių puikybės energija, grobikiškiems karams ir toliau skatinanti tuos, kurie jai atsiveria. Tos Dvasios vardas paprastai susijęs su jos pakilimo laikotarpiu.

Buvo sakyta, kad tuomet, kai Dievo vaikų tauta pakelia kalaviją užkariavimo tikslais, ji pati pirmiausia nuo to kalavijo gali žūti. Taigi, Vytauto Lietuva iki Juodosios jūros – tai pasididžiavimas tautinėms ambicijoms, tačiau sunki karma tautai, kuri paskui patyrė daugybę sunkumų ir okupacijų, todėl dabar mes tokie maži ir likome. Ačiū Dievui, kad karingoji Žečpospolitos Dvasia liko virš Krokuvos, dėl to dabar Lietuvoje yra tik harmoningoji Aisčių Dvasia su savo dukra Lietuvos Dvasia. Todėl tikrai nereikia Žečpospolitos gaivinti, nes kartu į paviršių rizikuoja sukilti ir visos nesveikos susijusių tautų ambicijos, bet Aistija galėtų atgimti kartu su latviais, mūsų tikraisiais broliais. Ačiū Dievui, kad mūsų išminčių palikimas patyrė persvarą prieš mūsų įvykdytą blogį, todėl išlikome ir vėl gavome šansą dabar jau dvasiškai pakilti, nes ir antropoteosofiją buvo pasirinkta įvesti Lietuvoje. Ateitis parodys, kaip buvo pasimokyta iš savo klaidų.

Iš istorijos žinote apie Romos imperijos didybę, tačiau žinote ir tai, kaip toji didybė sumenko, dėl to neliko Romos imperijos. Liko Italija su Romos miestu.

Taigi, iš pateikto Jums žemėlapio galite atpažinti rusų dieviškąją kilmę ir harmoningosios Tautos Dvasios buvimą. Toji Dvasia vadina save tiesiog RUSSIA. Joje Poliarinės žvaigždės ir Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždžių dvasiniai grūdai.

Pagrindinė vieta – apie Baltąją jūrą, kuri įvardijama ir kaip Žvaigždžių Motinos Astrėjos buveinė. Tai, iš vienos pusės, prie Archangelsko, o iš kitos – Kolos pusiasalis šalies šiaurėje.

Randate pažymėjimus Skandinavijoje ir Karelijoje. Taigi, galima suprasti, kad vikingai pradžioje taip pat galėjo turėti tiesioginį ryšį su šiomis žvaigždėmis. Kai kurie istorikai teigia, kad prie Kijevo Russios kūrimo dar apie 400 metus po Kristaus prisidėję vikingai. Kalbama apie įvairiu laiku ten gyvenusias gentis, tokias, kaip skitai, sarmatai ir Dniepro baltai.

Kiti du pažymėjimai yra Urale: vienas tarp Pečioros upės ir Narodnajos kalno, o kitas – upių santakoje žemiau Permės.

Kita vieta – Kaspijos jūros deltoje, kitoje Astrachanės pusėje.

Ir labai svarbi vieta – Krymas.

Nesunku turėtų būti suprasti, kad tokios vietos neišvengiami tampa traukos centru bet kam, todėl ir užkariautojams. Taip istoriškai Krymas ėjo iš rankų į rankas. Ilgą laiką jis priklausė Aukso ordai, Osmanų imperijai ir kt., o Rusijos imperijai išsiplėtus užkariaujant kitus, nuo 1721 metų jis, kaip ir Baltijos šalys, įėjo į tos imperijos sudėtį. Tačiau, žinoma, visur vyko didesnis ar mažesnis pasipriešinimas. Tos imperijos pagrindu vėliau ir buvo sukurta Sovietų Sąjunga. Taigi, Rusijos apetitai kyla iš seno imperinio mąstymo.

Dėl to būtina pabrėžti, kad nei karingoji Keltų Dvasia, nei karingoji Žečpospolitos Dvasia nėra tokios aršios kaip dėl imperinės Rusijos sustiprėjusi karingoji Rusijos Dvasia.

Visa tai teko aiškiausiai patirti kelionėse su Petros po Baltarusiją 2016–2017 metais, kai ryškiai išsiskyrė Baltosios Russios Dvasia ir Didžiosios Rosyjos Dvasia, veikiančios Baltarusijoje. Kardinaliai skirtingi jų tembrai, šaukiniai ir siekiai.

Tą patį prieš nepilnas dvi savaites prieš dabartinį karą patyriau Kijeve. Ten prabilo Kijevo Russios Dvasia, o vėliau – karingoji Dvasia, pasivadinusi Didžiosios Rosyjos Slava. Atėjo laikas pateikti Jums tekstus, kurie suteiks visišką atskyrimą net tiems, kurie kol kas neskiria.

Paklausykite, kaip 2022 02 11 Kijeve prabilo abi Dvasios:

Aš, Kijevo Russios Dvasia, kalbėsiu į tave, Aisčių Dvasios patikėtine,
ačiū, kad atvykai į pagalbą man ir mano žmonėms. Pasimetę ir pavargę jie nuo nuolatinės įtampos, todėl dalis norėtų gyventi taip, kad nebematytų nieko, kas nepatinka.

Esu RUSSIOS Dvasios palikimas. Ji buvo atnešta į Krymą prieš daugybę tūkstantmečių, kad ten liktų ir veiktų. Didingi žmonės tada gyveno ir kūrė, žmones mokino. Didis jų palikimas. Todėl bet kurie užgrobėjai nori Krymą turėti, nes galvoja, kad turėdami Krymą turės ir RUSSIOS Dvasios palaikymą. Nepadedame užgrobėjams. Jiems kita Dvasia padeda.

Viskas dabar susipainioję mūsų Motinos RUSSIOS Dvasios atšakose.

Esu Motinos RUSSIOS dukra, kaip Lietuvos ir Latvijos Dvasios yra AISČIŲ Dvasios dukterys. Žmonėmis, mus girdinčiais ir mumis tikinčiais, rūpinamės, jiems padedame. Jie visi Taiką myli ir nieko negąsdina, karų nepradeda, svetimuose namuose savo taisyklių neįvedinėja, o ramiai ir gražiai savo gyvenimą gyvena.

Yra tų, kurie Didžiosios Rosyjos Slavai priklauso. Jie save visos Žemės valdovais regi, todėl įsitikinę, kad kitos tautos jų žemes yra atėmusios. Taip ir dabartinis Maskvos valdovas elgiasi.

Istorija yra tokia, kad tie rusai, kurių kraujas su vandalų krauju susimaišė, Slavai tarnauja. Tie rusai, kurie su aisčiais susimaišė, Taikoje su visais gyventi nori. Slavos palikuonys, su aisčiais susimaišę, savo pirmenybę nori parodyti prieš aisčius ir kitus, Taiką mylinčius.

Maskvos valdovas tikėjosi Kinijos pagalbos. JAV ir Europa jo planams trukdo, todėl visaip apjuodinti bando.

Sukvietėme čia visus, savo Dvasios jėga padėti galinčius, nes reikės tos jėgos laisvę mylintiems Kijevo Russios žmonėms.

Aš, Didžiosios Rosyjos Slava (D. R. S.), kalbu į Tave:

Esi atvykėlė ir negali žinoti tiesos. Esu vienvaldis valdovas visose šiose ir kitose žemėse. Tai mano teisė ir niekas negali jos paneigti. Todėl turiu atgauti tai, kas man priklauso.

Astrėja (A.): Kas tau tą teisę suteikė?

D. R. S.: Sakau, kad tai mano teisė, kad aš vienvaldis. Pats sau ją suteikiau. Man nenori pasiduoti Keltų Dvasia ir Aisčių Dvasia, todėl visada su jomis kovojau. Tada kovojo ir žmonės. RUSSIOS Dvasia silpna, nes mažai ja tikinčiųjų. Kas iš jos? Aš stipresnis.

A.: Tu tarnauji Tamsos jėgoms?

D. R. S.: Kam skirstyti? Tamsa stipresnė už Šviesą, nes šviesuoliai kovoti nemoka. Į savo urvus jie lenda pamatę, kas nepatinka. Kol jie taip elgiasi – aš karalius.

A.: Tu nori Ukrainos?

D. R. S.: Kas ji tokia? Nebuvo tokios niekada. Aš karalius.

A.: Tu įkūrei Juodąją ložę Kremliuje?

D. R. S.: Gal ir aš. Tai geri kovotojai. Žino, ką daro ir kam tarnauja.

A.: Kam?

D. R. S.: Žinoma, man ir tam, kuris mane palaiko.

A.: Arimanui?

D. R. S.: Įvairiai jis vadinamas.

A.: Tu pajungei ir bažnyčias?

D. R. S.: O kaip kitaip įtikinsi žmones?

A.: Supratau. Lik sveikas.

D. R. S.: Eik, eik. Nemanyk, kad kažką čia nuveikei. Bet geriau būtum neatvažiavusi.

Taigi, iš šių tekstų nesunku atskirti skirtingus tembrus. Iš jų aišku, kad Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos žmonės aktyviau savo gerąsias Dvasias turi prikelti per savo darbus Tėvynei, Taikai tarp pusbrolių. Tai pirmiausias jų darbas ir misija.

Galėjote suprasti, kad kaip Aisčių Dvasios dukros yra Lietuvos ir Latvijos Dvasios, taip ir RUSSIOS Dvasios dukros yra Baltosios Russios ir Kijevo Russios Dvasios. Deja, jas persmelkia Didžiosios Rosyjos Dvasia, kuri pasivadino SLAVA, kurios pagrindinė buveinė – virš Kremliaus.

Taigi, galėjote suprasti, kad Kijevo Russia buvo gerokai anksčiau prieš atsirandant slavams dabartinės Slovakijos teritorijoje.

Galite suprasti, kad harmoningosioms Dvasioms imlūs žmonės elgiasi kitaip nei karingųjų Dvasių vadovavimą priėmusieji. Taigi, SLAVOS vedimui atvirieji eina, kaip ir vandalai ar barbarai, ten, kur jiems geriau, patogiau, nes vandališkas kraujas skatina juos naudotis kitais ir jų darbo vaisiais, todėl nusiaubę vienas teritorijas eina ieškotis naujų. Atvykę į kitas šalis, jie įsivaizduoja, kad visas pasaulis jiems priklauso, dėl to ir šeimininkai turi pagal jų taisykles gyventi, todėl net nenoras mokytis tos šalies kalbos – tai taip pat šios atšakos bruožas. Jie egoistiški, valdingi ir įžūlus, bet dažnai tingūs. RUSSIOS atšakų atstovai visiškai kitokie, todėl jie taktiški ir stiprūs, idėjiški ir savo vietą pasaulio žemėlapyje žinantys, kaip ir bet kurie Dievo vaikai, dėl to atvykę gyventi į kitą šalį be abejonių mokosi tos šalies kalbos ir priima jos įstatymus.

Krymas – viena iš Dievo vaikų atėjimo vietų. Tačiau ten gyveno RUSSIOS vaikai, ne Rosyjos, kuri dabar savo teises į Krymą per savo patikėtinius reiškia.

Taigi, turėtų būti nesunku suprasti, kad tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje, yra abiejų krypčių atstovų su kardinaliai skirtingomis ideologijomis. Tai reiškia, kad tų šalių žmonės, ypač Rusijos, patys turėtų pasirinkti, kuriai Dvasiai tarnaus: harmoningajai ar karingajai. Tai reiškia dar daugiau: tų žmonių rankomis ir smegenimis tos dvi Dvasios kovoja tarpusavyje. Todėl kuo daugiau bus žmonių, harmoningajai RUSSIOS Dvasiai dirbančių, tuo greičiau ateis Taika.

Petros 2022 vasario 23 d. sakė: „Viskas nuolatos keičiasi ir mainosi. Viena energija atgula ant kitos, o ta įsilieja į dar kitą. Paskui vėl išryškėja kaip atskira ir taip visą laiką. Taip vyksta tiek žmonių, tiek valstybių gyvenimuose.

Sunkiai ir skaudžiai karma yra gesinama. Kijevo Russios kariai savo laiku buvo žiaurūs, kaip ir lietuviai, todėl daug nekaltų žmonių išžudė, o ir vėliau gailestingi nebuvo. Todėl sunkias Stalino represijas, baisų badą Ukraina jau patyrė. Dabar – baigiamasis karmos valymosi etapas. Maskvos Rusija gerokai jaunesnė už Kijevo Russią, kad ir ką jos vadovai kalbėtų, todėl bandydama diktuoti, kaip laisvės norinti šalis turėtų gyventi, brutaliai kariaudama be jokių taisyklių, apsvaigusi kaip paauglys nuo savo pergalės Antrajame pasauliniame kare, sunkią karmą visai savo tautai kuriasi.“

„Buvo jau prieš dešimt metų sakyta apie tai, kad pamažu vis aiškiau visi atskleis savo tikruosius veidus. Dabar tai vyksta tiesiogiai be jokių pagražinimų. Todėl nereikia stebėtis Maskvos valdovo žingsniu ir kalbomis. Maskva – tai nėra Rusija. Rusija – tai žmonės visoje plačioje jos teritorijoje. Maskva susikurtoje sau patogioje realybėje gyvena, bandydama primesti visai šaliai, kad toji realybė yra tikroji, paversdama Rusijos žmones savo valdžios troškimo įrankiais, naudodamasi jais, jų pasitikėjimu, noru tikėti aukštesniaisiais idealais.

Ukrainos karma valosi tokiu žiauriu būdu, o jos žmonės priima tą valymąsi oriai ir drąsiai, darydami viską, ką gali, dėl savo šeimų ir šalies.

Rusija, užuot panaudojusi savo žmonių puikias intelektines ir kūrybines savybes, tapo diktatoriaus, naują sunkią karmą savo šaliai kuriančio, įrankiu. Tokia karma taip pat galės valytis tiktai karą pradėjusios šalies žmonių kančiomis ir krauju, nes kitų neteisingame kare pralietas kraujas pagal karmos dėsnį tik užpuolusios pusės krauju yra atperkamas, ypač jeigu šalies žmonės tam karui pritaria.

Ilgalaikis melas ir demagogija, savo esamų ir nesamų pranašumų išdidinimas, o kitų menkinimas šalies žmonių sąmonę sujaukia ir anksčiau ar vėliau pagimdo agresorių, kuris visais gautos ir išsikariautos prievarta valdžios privalumais naudojasi.“

2022 02 25
Mokytojas S.

„Rusijos ir Ukrainos karas gali tapti pasaulinio karo įžanga, jeigu Rusijos žmonių galvose pokyčiai neįvyks.

Ukrainą veikia Išsilaisvinimo spindulys, Rusiją – Valios spindulys, kaip Lietuvą – Sąmoningumo spindulys.

Savo valios primetimas kitiems – tai išvirkščia Valios spindulio veikimo pusė. Išvirkščia Išsilaisvinimo spindulio veikimo pusė – tai chaosas, individualistiška arogancija, visaleistinumas. Ukraina dėl savo laisvės kovoja, nes Rusija jai savo valią ir pasaulio matymą primeta. Ameriką taip pat Išsilaisvinimo spindulys veikia, todėl sunku jai rasti harmoniją su pasauliui savo tvarką norinčia diktuoti Rusija.

Geravališkumas paverstų Rusiją didelių galimybių sąmonės vystymesi šalimi, o tai ir buvo anksčiau numatyta, nes pats Mokyt. M. su ja dirbo tiesiogiai.

Piktavališkumas skatina konfliktus su viso pasaulio šalimis, kurios Rusijos valios diktatūros nepalaiko arba tos primetamos valios priimti nenori. Deja, yra ir daugiau diktatorių pasaulyje. Kol vieni bandys primesti savo valią kitiems, tol nerims kovos pasaulyje. Kaip prieštara pritraukė šį karą, taip karai dar labiau skatins kataklizmus, kurie įsibėgėja.

Tokia realybė.

Bet kuriuose karuose yra ir karminė priežastis, bet juose neišvengiamai savaip pralaimi abi pusės, nepriklausomai nuo faktinio laimėtojo, nes karai abiejų šalių gyvenimus neišvengiamai paveikia. Neapykantos augimas kaitina Žemės atmosferą, o tai gali praplėsti karo zonas.

Tai reiškia, kad karių darbas – kovoti, medikų – gydyti, šventikų – melstis, o žurnalistų – teisingai ir sąžiningai informuoti žmones. Visi kiti neturi neapykantos energijos auginti tuščiomis emocijomis, o verčiau lai padeda taip, kaip gali ir sugeba, o jeigu negali – savais darbais lai užsiima. Rusijos, kaip puolančiosios pusės, žmonės savo aiškią poziciją turi nebijoti išsakyti, jeigu vadovų veikimas jiems nepatinka. Dabar ne feodalizmo laikai ir baudžiauninko sąmonės turi nelikti. Kuo daugiau kurioje nors šalyje baudžiauninko sąmonės žmonių, tuo lengviau joje augti ir vešėti diktatoriams, savo valią kitiems primetantiems.

Pritarimas besiginančiai Ukrainos pusei vertingas, nes tai yra palaikymas.

Malda dėl Taikos itin svarbi ir bet kokios prieštaros kolektyvuose mažinimas, susitaikant su tais, su kuriais buvo beprasmiškai susipykta ar nuo jų nusisukta.

Taip jau yra, kad kol žmonės didelių bėdų nepatiria, dėl smulkmenų pykstasi, jas dideliais dalykais paversdami. Jau seniai buvome įspėję dėl prieštaros. Tačiau negirdi žmonės. Štai ir rezultatas.

Taika už viską svarbiausia.

Tačiau Taikos sąlygomis gyvenantieji menkai ją vertina. Kai žmogus tai, kas jam gero suteikiama, nevertina, būtinai blogybes patiria, kad šitaip atskirtų, kas yra gerai, o kas blogai. Tokia pamoka pasauliui.

Plačiau atvertomis akimis į pasaulį reikia žvelgti, o ne iš savo kiemų.

Apie Taikos svarbą kalbėjau, bet ir savo pozicijos turėjimą ir mokėjimą ją apginti“.

2022 02 27
Mokytojas S.

Mes, tie, kuriems rūpi žmonijos likimas, siunčiame perspėjimą tiems, kurie mus girdi ir nori girdėti

Bet kurios kovos ir karai vyksta keturiais lygmenimis:

• pradžioje energiniu lygmeniu;
• vėliau mentaliniu-informaciniu lygmeniu;
• lygiagrečiai su mentaliniu-informaciniu lygmeniu – psichiniu-psichologiniu lygmeniu;
• galiausiai realizacija tiesioginiu lygmeniu.

Paaiškinsime plačiau.

Kovos prasideda tuomet, kai prieštara yra įvedama į mažesnius ir didesnius žmonių kolektyvus. Tą prieštarą įveda žmonės, turintys nerealizuotų ambicijų, todėl prieštara tampa jų ambicijų realizacija. Lengviausiai žmones paveikti per abejones tuo, kas jiems brangu ir svarbu, kuo jie tiki arba pasitiki, nes abejonės susilpnina žmogų ir jis tampa imlesnis manipuliacijoms.

Iš vienos pusės, tas abejones gali sukelti žmogus, kuris duoda svarbias pastabas susipainiojusiam, arba kai pateikiamas kitoks požiūris nei ankstesnis, tačiau tas, kuris kitokį situacijos matymą pateikia, kartu pasiūlo ir tos situacijos galimus sprendimus ir jų būdus, nevengdamas prisiimti atsakomybės už tų sprendimų įgyvendinimą. Tokios abejonės reikalingos, nes abejojantysis tada pasveria visus už ir prieš savyje arba susiklosčiusioje situacijoje, o vėliau vertingi pokyčiai vyksta.

Iš kitos pusės, abejonės paskleidžiamos specialiai tam, kad būtų galima sukelti prieštarą kolektyve, kokius nors svarbius darbus sustabdyti, o gal net ką nors sunaikinti. Tokia prieštara gali būti sukeliama tiek sąmoningai, siekiant konkrečių tikslų, tiek nesąmoningai, vadinasi, tampant prieštaros egregoro įrankiu kolektyve arba reikale. Tokį žmogų nesunku atpažinti pagal tai, kad, skirtingai nuo pirmojo, jis kritikuoja, sukelia abejonių, tačiau niekados nepateikia alternatyvos tam, ką kritikuoja, o juolab kitokio sprendimo galimybių, nes jokiu būdu nenori prisiimti atsakomybių už sprendimus, ir taip sukuria situaciją be išeities.

Taigi, prieštaros kėlėjų pradinis darbas – sukurti užstrigimą, atitinkamo rato žmonių sutrikimą ir, žinoma, sukelti abejonių dėl to, kuo jie pasitikėjo, nes būtent taip žmogui lengviausia išmušti pagrindą iš po kojų. Vėliau prieštarai tarnaujantieji renka visą įmanomą informaciją, patvirtinančią jų paskleistas abejones, ir perduoda ją savais būdais ir metodais, iškreipdami savaip faktus ir kitiems svarbių žmonių žodžius.

Šitaip žaidžiama ideologiniuose frontuose ir informaciniuose karuose, kurių įrankiais tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai gali tapti ypač kuo nors nepatenkinti ar nusivylę savęs nerealizavę pilni ambicijų žmonės arba tiesiog nepasirinkusieji, savo pozicijos neturintieji. Sąmoningi žaidėjai žino, ką daro ir kodėl. Taigi, tokius žaidimus galite rasti tiek versle, tiek, žinoma, politikoje, ypač tarptautinėje, tiek, beje, ir dvasiniuose kolektyvuose, religijose, vadinasi, visur, kur tiktai žmonės bendrauja vieni su kitais. Prieštara juose sukeliama, kad būtų galima susilpninti kolektyvą, kuriame ji veikia, arba kaip nors paveikti jo vadovus ar net sustabdyti jų veiklą ir darbus.

Prieštara ardo darnius kolektyvus, supjudo net buvusius artimus žmones tarpusavyje, todėl paprastai baigiasi psichinėmis, informacinėmis ir galiausiai tiesioginėmis kovomis.

Ilgai trunkančios prieštaros sukeltos kovos galų gale perauga tiek į pilietinius, tiek į užgrobiamuosius karus, kada vienos šalies vadovai bando įvesti savo tvarką kitoje. Kai į tuos karus įsitraukia daugiau šalių, jie rizikuoja tapti pasauliniais. Pasaulinis karas gali sunaikinti pasaulį, todėl jame laimėtojų gali ir nebebūti.

Dabar kalbėsime apie karo lygmenis. Dauguma plačiau suvokiančiųjų supranta, kad tiesioginis karas, kai bombarduojami miestai ir žūsta žmonės, – tai jau rezultatas visų kitų trijų lygmenų.

Energinis karas – tai karas nematomuose frontuose, kai tarpusavyje kovoja nematomos subtiliosios jėgos, esančios kituose planuose, atstovaujančios Šviesos ir Tamsos pasauliams, nes paprastai Šviesos jėgos iš tiesų stoja į kovą su Tamsos būtybėmis, siekiančiomis pavergti žmoniją arba ją sunaikinti. Taigi, jos gina žmoniją. Tos kovos epicentru įvairiais istorijos laikmečiais dėl savo karmos tampa kuri nors Žemės vieta. Todėl sakoma: kada kovoja dievai, kovoja ir žmonės.

Ir Šviesos, ir Tamsos jėgos turi Žemėje savų patikėtinių, per kuriuos veikia taip, kaip reikia. Tamsos jėgų patikėtiniai turi stiprų psichinį potencialą, o Šviesos jėgų patikėtiniai – ir psichinį, ir dvasinį. Todėl prieš prasidedant kovoms kurioje nors vietoje ir vieni, ir kiti ten siunčiami. Jų veikla ir buvimas daro įtaką atitinkamų jėgų persvarai, nes šalies erdves papildo atnešta energija, iš kurios mitybą gali gauti tie, kuriems ta energija artimesnė. Taigi, šie žmonės arba karingosios, arba harmoningosios Tautos Dvasios potencialą savimi, tiksliau, tomis įkrovomis, kurios per juos perduodamos, papildo. Jie visi žino, ką daro, o kitiems nebūtina. Užtenka žinoti, kad tai vyksta.

Kitas žingsnis – informacinis karas, arba karas minties struktūromis.

Dvasiai atviri žmonės dvasios minties struktūras erdvėse palieka per savo buvimą ir darbus, todėl jos lieka ten labai ilgai. Apie tai jau buvo aiškinta.

Tamsos pasauliai visuotiniam pajungimui naudoja neurolingvistinį programavimą, psichotronines priemones, hipnozę, įvairias virusines žmonių sąmonę užteršiančias programas ir pan., kurios kryptingai pateikiamą informaciją prisodrina, todėl žmonės savotiškais zombiais paverčiami, nes jie nebesugeba kitaip galvoti, išskyrus taip, kaip įdiegiama. Tada balta pateikiama kaip juoda, o juoda – kaip balta. Šitaip veikė ir veikia Tamsos astralo ir eterio pasauliai. Taip veikė ir veikia visos diktatūros. Tai jų žmonių išlaikymo savo vergais būdai. Tokiais būdais dabar naudojasi ir Maskvos Kremlius.

Demokratija – didelis žmonijos pasiekimas, tačiau visaleistinumas ir žmonių užsižaidimas patogumais ir malonumais, pamirštant tikrąsias dvasines vertybes, turi liautis. Todėl Europoje ir Amerikoje saugiai gyvenantys žmonės dabar aiškiai galės patirti, kaip svarbu yra vertinti Taiką, kuri jiems savaime suprantama atrodė. Tai paskatins naują susivokimą, nes geriausias susivokimas įmanomas pavojaus akimirką.

Štai tada, dažniausiai ir lygiagrečiai, vyksta psichinis-psichologinis karas.

Emocingi žmonės jam imliausi. Jiems įvairios nebūtos realybę iškreipiančios ir tiesą perverčiančios antraip istorijos sukuriamos. Tai dainos, filmai, kitiems svarbių žmonių pasisakymai. Jie visokie, bet paprastai viena pusė kalba arba rodo žmones emociškai veikiančią tiesą, o kita – vaidina, ištraukdama iš konteksto tai, kas jai naudinga.

Yra ir dar kita pusė – manipuliacijos Dievo vardu, Tėvynės, tautos ar bet kokia kita idėja. Štai šiuo atveju atskyrimui svarbu viena: tas, kuris į svetimas žemes ateina, jas pavergti norėdamas, ir joje esančių žmonių negaili, šalį naikina, nėra nei Dievo siųstas, nei Tėvynės gelbėtojas, todėl manipuliuoja gražiomis idėjomis arba pats yra tapęs manipuliatorių auka. Tie, kurie savo namus ir šeimas gina nuo įsiveržėlių, iš tiesų savo Tėvynę gina, todėl juos toji Idėja pripildo naujomis išgyvenimo ir pasipriešinimo okupantams jėgomis.

Pasakysime štai ką: Maskvos Rusijos, o tiksliau šiuo atveju – Kremliaus Juodosios ložės, imperiniai apetitai yra besaikiai, todėl pateisina visas priemones tikslui pasiekti. Juodoji ložė nesidera arba tik imituoja derybas, žaisdama su pasauliu, su kuriuo visgi turi skaitytis. Šalies viduje ji pasirūpino, kad būtų priimti nauji įstatymai, bet kokią diktatūros savivalę pateisinantys.

Karą su Ukraina pradėjo Juodoji ložė, per kurią dirba ir karingoji Didžiosios Rosyjos Dvasia, pasivadinusi Slava. Tos Dvasios tikslas – atkurti senąją Rusijos imperiją, kurioje ji savo jėgą įgijo ir kuri buvo pagrindas Sovietų Sąjungai sukurti, o vėliau gal net užvaldyti kuo daugiau pasaulio.

Vadinasi, tos ložės tikrieji vadovai – virš Kremliaus, o jame pačiame – tos ložės ir karingosios Rosyjos Dvasios pagrindinis patikėtinis su savo komanda. Iš jų jis savo mitybą gauna ir papildymą, o ložė ir karingoji Dvasia – iš Rusijos ir kitų pasaulio žmonių, Kremliaus politikai pritariančių. Net dvasininkija yra tam visiškai pajungta, išskyrus kai kuriuos nesutinkančiuosius, su kuriais savaip susidorojama.

Priminsime tikrą istoriją. Stalinas po Antrojo pasaulinio karo pasistengė „išvalyti“ visas po karo „išvaduotas“ šalis nuo „nacistinio“ mąstymo žmonių jose, vadinasi, nuo inteligentijos ir mąstančių žmonių, kurie galėtų palaikyti perimtų šalių pasipriešinimo natūraliai diktatūrai, kuri tokia buvo nelaikoma, dvasią. Kai kurie dar prisimena tuos laikus, tačiau daugelis jų jau palikę šį pasaulį. Tie visi žmonės buvo masiškai ištremti į Sibirą arba tolimas salas. Iš Ukrainos šitaip buvo išsiųsta, kaip ir nužudyta už pasipriešinimą, apie 8 mln. žmonių. Daug buvo mirusiųjų iš bado. Į išsiųstųjų vietas Pabaltijo šalyse, Kaliningrado srityje, Ukrainoje ir kitur buvo kviečiami vykti Rusijos žmonės, kad „neva padėtų tas šalis atstatyti, pakelti jų lygį“. Buvo statomos specifinės gamyklos, į kurias vyko darbininkai ir darbuotojai iš Rusijos. Kiekviena šalis gavo po Maskvos deleguotą vadovą, o tai reiškė, kad priėmė Rusijos vasalo pozicijas. Taip buvo ugdoma baudžiauninko, turinčio garbinti savo poną bet kokiomis sąlygomis, priimančio jo tiesą kaip tikrąją ir pagrindinę, sąmonė.

Taip Juodoji ložė apsidraudė ateičiai, kad visada tose šalyse būtų jai lojalių žmonių, kuriuos ji galės prireikus panaudoti kaip prieštaros įrankį šalyje.

Taigi, štai taip atsirado daug rusų ten, kur jų anksčiau nebuvo arba buvo gerokai mažiau. Nemaža jų dalis laikė save viršesniais už vietos gyventojus, su panieka žvelgė į jų kalbą, papročius, laikydami, kad jų kalba turėtų kalbėti visas pasaulis, o juolab vieta, kur jie apsigyveno. Taip jie auklėjo ir savo vaikus, kurie ir dabar teigia, kad čia visados (vadinasi, nuo karo) gyveno, ir kviečiasi Maskvos valdovą jų išvaduoti iš nacistų, kuriais, jų požiūriu, yra vietiniai sava kalba kalbantys ir savus papročius turintys žmonės, vadinasi, lietuviai, estai, latviai, ukrainiečiai ar bet kas kitas. Žinoma, buvo ir yra dalis tų, kurie puikiai integravosi į naująją šalį, išmoko kalbą, gražiai auklėjo savo vaikus, todėl prireikus iš tiesų kartu, tarkim, su lietuviais eitų ginti savo Tėvynės Lietuvos net prieš rusų kariuomenę.

Yra ir daugiau Juodosios ložės buveinių, tačiau ši dabar aktyviausia, todėl apie ją kalbame.

Juodosios ložės ir Karingosios Rosyjos Dvasios energija stiprėja, kai ją maitina psichinė žmonių energija. Stalinas tai žinojo, dėl to maitino ją masiškai žudomų žmonių skausmu ir tiesiogiai krauju. Jo energija taip pat yra Karingosios Rosyjos Dvasios egregore, kaip ir Berijos, Lenino ir visų kitų. Nesunku tai žinant suprasti Maskvos Kremliaus valdovo elgesį ir jam paklūstančių žmonių baimę. Dabar tas baisus egregoras maitinamas visų Kremliaus „išvaduojamąja operaciją“ palaikančiųjų energija. Visus nepritariančiuosius šitas egregoras, kurio matomas patikėtinis yra Putinas, „neutralizuoja“, uždarydamas kalėjimuose arba kitaip su jais susidorodamas. Taip kuriamas naujas „Sibiras“, tačiau dabar dar kol kas netiesioginis. Sakome, kad suprastumėte.

Juodoji ložė visais laikais panašiomis priemonėmis naudojosi, nes jos puikiai pasitvirtino ir veikė.

Armagedonas įsibėgėja. Jis reiškiasi ir reikšis įvairiomis formomis. Pasirinkimas, Didžiajam Teismui vykstant, tarp savo Šviesos ir Tamsos būtinas kiekvienam, nes be to Pasirinkimo sunku bus atskirti, kas dabartiniame pasaulyje yra balta, o kas – juoda, nes būtent tos dvi juostos dabar tampa vyraujančios.

Sakome ir pabrėžiame: Ukraina teisingą karą kariauja, nes ginasi. Maskvos Rusija įžengė į svetimą teritoriją, tęsdama Stalino darbus, todėl jos karas yra neteisingas. Tokia yra tiesa, žvelgiant iš kosminių principų pozicijos.

Tie, kurie supranta, kad Ukrainos karas gali paliesti ir jo kiemą, paklaus, kaip įmanoma padėti Ukrainai.

Buvo sakyta: kariai – kariauja, gydytojai – gydo, šventikai ir dvasinės energijos turėtojai Ukrainos žmonių ryžtą ir tikėjimą pergale pastiprina savo maldomis ir nematomais darbais.

Tačiau viso pasaulio žmonės gali daryti kelis dalykus savo namuose likdami, į Ukrainą nevykdami:

1.  Melstis už Taiką, už Ukrainos Gynėjų ryžtą ir ištvermę, kad nežūtų tie, kuriems dar neatėjo laikas žūti, ir kad Rusijos kariai sudėtų ginklus ir nebekariautų, nebevykdytų pražūtingų įsakymų, ir Rusijos žmonės nebedalyvautų Juodosios ložės akcijose.
2. Įvairiais būdais skatinti Rusijos žmonių tikrąją tautinę savimonę, primenant, kad viršenybę prieš kitus inicijuoja karingoji Dvasia ir kad jos energija silps su lig tuo, kaip harmoningoji RUSSIOS, Baltosios Russios ir Kijevo Russios Dvasios bus jų pačių atsiprašymu už savo tautiečių nesupratimą ir darbu joms prikeltos. Harmoningosios Dvasios stiprėja jas mylinčių žmonių Taikos ir Laisvės realiame siekyje.
3. Šviečiamoji veikla dabar labiau nei bet kokiu kitu metu svarbi, nes Rusijos žmonės vienpusę informaciją gauna, o kai kurie, dar kol kas nekovojančiose šalyse esantys, ir toliau viso demokratinio pasaulio Taikos siekio nesupranta, nes ir toliau Kremliaus valdovą taikdariu laiko. Pabandykite nors kelias savaites virtualioje realybėje gyventi – nustebsite, kad galite ja kaip tikra realybe imti ir patikėti. Taip vyksta dabar nuo bet kurios nepalankios informacijos atsiribojusioje Rusijoje. Alternatyva reikalinga. Taigi, čia daug gali padirbėti visi savaip su informacija dirbantys žmonės.
4. Humanitarinė pagalba svarbi, todėl tie, kurie su tuo kaip nors susiję, į ją įsitraukia.

Kuo labiau mažės Juodosios ložės ambicijas palaikančių žmonių skaičius, tuo jos jėgos silpnės, o kuo labiau jos bus palaikomos – augs, todėl Trečiasis pasaulinis karas netruks išplisti ten, kur jo neturėjo būti.

Tai reiškia, kad visi Juodosios ložės, virš Kremliaus esančios, veikimą palaikantieji tampa Trečiojo pasaulinio karo šaukliais.
Perspėjame žmoniją, kaip visada tokiais atvejais darėme.

2022 03 05
Pasaulio Mokytojai
Vilnius