Petro dvasinis praregėjimas įvyko Aušros vartuose, todėl Švenčiausiąją Mergelę Mariją jis visados laikė savo Ypatingąja Globėja. Jis prašė jos savo Gyvenimo Moters. Mudviem susitikus, Petras norėjo atsidėkoti Švč. Motinai už tą dovaną.
Mes iki tol jau buvome apsilankę įvairiose Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Europoje. Jų ieškojome ir mūsų šalyje, dalį aprašėme knygelėje „Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai Lietuvoje“. Iš tų vietų atsivežėme akmenėlių.
Taigi, Petras nusprendė pastatyti prie tvenkinuko dovaną – koplytėlę savo Globėjai. Jis pririnko tinkamų akmenų statybai, pridėjo atsivežtuosius iš šventų vietų ir kibo į darbą. Triūsė be poilsio, kaip buvo įpratęs, po 12–14 valandų. Papuošė koplytėlę gražiausiais mineralais: rožiniu kvarcu, ametistais, agatais, kalnų krištolu ir kitais. Taip atsirado Švč. Mergelės Marijos koplytėlė. Žinoma, kartu Petras ją įmeldė taip, kaip įprasta statytojui maldininkui.
Nuotraukos P. Ilgevičiaus
Dvasinėje literatūroje Astrėja įvardijama kaip Žvaigždžių Motina. Tai veido ir pavidalo neturinti dvasinė Esmė, kurios energija gaubia ir saugo Žemę, todėl galima rasti jos atvaizdavimą kaip Šviesos lauką, saugantį Žemės rutulį ir Šviesos bei Tiesos kardą, ginantį nuo blogio ir užpuolikų savo vidinės šviesos siekiančius ir gėrio vertybėmis sekančius žmones. Astrėja – tai ir mano, Audronės, dvasinis vardas. Todėl Petras šalia tvenkinio spalvotais akmenėliais išrašė vardą Astrėja. Ilgainiui Švč. Mergelės Marijos koplytėlę pradėta laikyti moteriškųjų dievybių koplytėle, todėl kartais ji vadinama ir Astrėjos koplytėle. Susivokimo siekiančiam žmogui vardai pamažu praranda savo svarbą, nes yra tik tos pačios, šiuo atveju moteriškosios Esmės šaukiniai. Taigi, koplytėlėje moteriškosioms dievybėms gali melstis visų tikėjimo krypčių atstovai. Ši vieta skirta ir asmeninėms maldoms.
