Pradžia › Mūsų veikla › Sakraliniai statiniai iš lauko akmenų › Meilės ir Taikos gėlė

Meilės ir Taikos gėlė

Pastatymo data: 2021-07-17.
Vieta: Ruoščių kaimas (Kėdainių r.), šalia Lietuvos geografinio centro.
Telefonas pasiteirauti 8 698 35 959 (Asta Aksomaitienė).

Kaip atvykti?

Šis statinys – tai Meilės ir Taikos simbolis, įkūnijantis mūsų protėvių aisčių puoselėtas amžinąsias dvasines vertybes, vienijančias skirtingos pasaulėžiūros ir religinių įsitikinimų gėrio ir visokeriopos pilnatvės savo šaliai ir visai Žemei siekiančius žmones.

Meilės ir Taikos gėlė

„Meilės ir Taikos gėlė“ pastatyta pagal senąsias sakralinių statinių tradicijas, kuriose sakralinė geometrija dera su visais būtinaisiais jiems reikalavimais, be kurių dvasinė energija nusileisti ir likti statiniuose negalėtų. Tai reiškia, kad ji statyta tas tradicijas žinančių, visuomeniškų, sau naudos nesiekiančių, idealistiniais motyvais besivadovaujančių, savo materialius, psichinius, intelektinius ir dvasinius resursus pasirinktam reikalui naudojančių žmonių. Šio statinio statytojai nuoširdžiai tiki iškilia Aisčių Dvasia, vedančia mūsų tautą, ir tautos dvasiniu potencialu, padedančiu jai išsilaikyti ir vis atgimti po bet kurių suiručių ar okupacijos, kaip ji tai darė jau daugybę kartų. Todėl šiame statinyje gyvena ir jo statytojų meilė savo šaliai, ir atsidavimas jos nuolatinio dvasinio atgimimo ir išlikimo Idėjai.

Statinio idėja priklauso šviesios atminties Petrui Ilgevičiui (Petros), sukūrusiam sakralinių statinių iš lauko akmenų sodybą Ažušiliuose (Molėtų r.). Tai buvo jo sena svajonė dar nuo 2012 metų, kai buvo keliaujama po Lietuvą ir pristatoma nauja Audronės Ilgevičienės (Astrėjos) knyga „Sakmė apie aisčius“. Tuo metu jau buvo pastatytas pirmasis Didžiųjų Grįžulo Ratų statinys iš lauko akmenų Palangoje, prie Birutės kalno

Šią idėją bandyta realizuoti 2013–2014 metais, aiškinantis dėl statinio pastatymo ant Trijų Kryžių kalno Vilniuje. Deja, dėl daugybės biurokratinių kliūčių ketinimas nebuvo įgyvendintas.

Kaip minėta, Petras rašė savo gyvenimo knygą iš akmeninių statinių Ažušiliuose. Jo iniciatyva buvo pastatyti dar du Didžiųjų Grįžulo Ratų statiniai: 2015 m. gegužę Kaltanėnų regioniniame parke (Švenčionių r.) ir 2016 m. birželį Piliakalnių kaime (Vilkaviškio r.), netoli piliakalnio.

2020 metais, vadinasi, jau Petrui Ilgevičiui pasitraukus iš šios Žemės 2019 metais, Audronė Ilgevičienė iš naujo ėmėsi savo mylimo vyro ir bendražygio iki tol atidėtos idėjos ir pradėjo derybas dėl „Meilės ir taikos gėlės“ statinio su kėdainiškiais. Tam puikiai tiko šalia Kėdainių esantis Lietuvos geografinis centras. Iniciatyvių vietos gyventojų pastangomis šalia centro pavyko gauti 25 arų sklypelį. VšĮ „Idealistų būstinė“ labai dėkinga ūkininkui Ryčiui Šležiui, kuris, sužinojęs, ką toje vietoje planuojama daryti, tą sklypą padovanojo. Taip pat nuoširdžiai dėkojame visiems kėdainiškiams, įvairiais būdais prisidėjusiems prie šio statinio atsiradimo.

Apie statinį

„Meilės ir Taikos gėlė“ – tai dvylikos didelių lauko akmenų 36 metrų skersmens ratas, kurio centre stovi tryliktasis akmuo.

Beveik visi akmenys, suvežti į šią vietą, padovanoti žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių: Kauno, Panevėžio, Rietavo, Vilniaus, Utenos, Šiaulių, Molėtų, Klaipėdos, Jonavos, Tauragnų apylinkių. Esame jiems dėkingi už mūsų Idėjos supratimą ir prisidėjimą tokiu būdu prie jos įgyvendinimo. Kitas statiniui reikalingas išlaidas padengė patys statytojai ir žmonės, aukojantys VšĮ „Idealistų būstinė“ veiklai. Labai ačiū jiems visiems.

Rato dydį lėmė turimas žemės plotas. Toks jo skersmuo (36 metrai) pasirinktas neatsitiktinai: tai pusė 72 skaičiaus, kuris susijęs su Žemės ašies judėjimu (lygiadienių precesija) ir nejudančiomis žvaigždėmis. Žemės ašis lėtai ir periodiškai slenka aplink įsivaizduojamą ašį danguje, statmeną ekliptikos plokštumai. Ji juda ratu į vakarus ir per 72 metus pasislenka per vieną laipsnį. Visas tokio judėjimo ciklas trunka apie 26 000 metų (įvairiuose šaltiniuose pateikiama skirtinga šio ciklo trukmė: 25 950 m., 25 850 m., 25 725 m. etc.). Statant statinį laikytasi požiūrio, kad ciklo trukmė – 25 920 metų (360 laipsnių x 72 metų bus 25 920 metų). Tas laikotarpis dar vadinamas didžiaisiais, arba Platono, metais. „Tai laikotarpis, lygus precesijos periodui, kuriam baigiantis pavasario lygiadienio taškas patenka į tą pačią poziciją pagal nejudančias žvaigždes“1.

Pasaulinės epochos buvo skaičiuojamos pagal didžiuosius metus. Manoma, kad ši tradicija atėjo iš Babilono. Vėliau Graikijoje ją perėmė Pitagoras. Apie „didžiuosius“, arba „tobulus“, metus kalbėjo Platonas. Šis skaičiavimas buvo grindžiamas tuo, kad planetos juda griežtai periodiškai, todėl būtinai ateina laikas, kai jos patenka į padėtis, kuriose buvo kuriantis pasauliui. Tada turįs prasidėti eilinis istorijos ciklas, kuriame vėl kartojasi tai, kas jau vyko praeityje, galimi kataklizmai, susiję su vandeniu arba ugnimi. Didžiuoju mėnesiu, arba pasauliniu mėnesiu, laikoma viena dvyliktoji didžiųjų metų dalis. Ji vadinama pasauline (astrologine) epocha, trunkančia daugiau nei 2 tūkstančius metų (2160 m. arba 2154 m., 2144 m. pagal kitas ciklo trukmes) 2.

Žvaigždės yra nutolusios nuo mūsų milžiniškais atstumais erdvėje, jų šviesa eina iki mūsų daugybę Žemės metų. Jos taip toli, kad mums atrodo, jog jos nejuda, nors iš tiesų kiekviena jų tai daro savu greičiu, bet stebėtojui iš Žemės tai tampa pastebima tik po daugelio tūkstantmečių, todėl praktikoje skaičiuojant žvaigždžių judėjimą remiamasi Žemės ašies precesija ir laikoma, kad visos žvaigždės per 72 metus pajuda vieną laipsnį. Mūsų Saulė, kaip žinoma, irgi yra žvaigždė, todėl ji juda taip pat3.

Sukurtoji „Meilės ir Taikos gėlė“ jungia visas dvylika Zodiako ženklų temų.

Senuosiuose dvasiniuose mokymuose žvaigždės, kaip ir planetos, buvo laikomos dievybėmis, dėl to ir apie tai kalbanti astrologija buvo laikoma šventuoju mokslu, tapusiu įvairių religijų ištakomis. Taigi, Saulė savoje sistemoje savaime tampa aukščiausiąja matoma dievybe, suteikiančia gyvybę, šviesą ir šilumą. Saulės judėjimas Zodiako ratu – tai dvylika tos pačios dievybės veidų, kurie atskleidžia jos daugialypiškumą ir daugiafunkcionalumą. Todėl kiekvienas jos veidas, pasireiškiantis per konkretaus Zodiako ženklo pagrindinę temą, žmonėms turėtų priminti apie savosios evoliucijos galimybes ir pagrindines vertybes, be kurių sielų evoliucija negali vykti, dėl to involiucija ir chaosas prasideda.

Zodiako ženklų temos – tai ir sielos kelionė į savo dvasinę Esmę, ir tai, kas gali būti pavadinta Dievu. Žmogaus gimimas, Saulei esant konkrečiame Zodiako ženkle, atskleidžia dvasinio susivokimo siekiančiajam vieną jam svarbiausių šiame gyvenime temų, kurios žemiškojoje sielos mokykloje teks mokytis pirmiausia. Tai reiškia ne tik mokymąsi, bet ir savirealizacijos kryptį. Valstybės gyvenime – tai valstybės vystymosi kryptis ir t. t.

Joks žmogus negali atlikti iškilių ir didelių darbų vienas, nes tam neužtenka fizinių, psichinių ir kitokių pajėgumų, todėl apie jį susitelkia grupė žmonių, kuriuos jo Idėja arba darbai pritraukia. Vadinasi, egoistiškas vienetas, nors ir kaip pūstųsi ir išskirtiniu save laikytų, to nepajėgs padaryti, tačiau padarys kolektyvas. Aukštieji dvasiniai pasauliai – tai kolektyvinės sąmonės pasauliai, kuriuose veikia susivienijusios Dvasinės Individualybės, todėl ir visi kiti pasauliai iš jų atsiranda. Visatose yra egoistinės sąmonės salelių, bet jos, kaip ir egoistiški žmonės, sau naudos ieško, o ne apie kitus galvoja. Taigi, kiekvienas, dar Žemėje būdamas, renkasi savo kelią, kuris po fizinio kūno mirties tęsiasi subtiliuosiuose būviuose, nes siela – amžina, o kūnas – mirtingas. Kiekvienas pats renkasi, kuo jam tikėti, dėl to vienas tiki tuo, apie ką dabar kalbama, o kitas – ne. Tai – abiejų teisė. Mes, idealistai, renkamės tikėti sielos nemirtingumu ir subtiliaisiais pasauliais bei jų gyventojais. Vienas iš jų – ir mūsų Aisčių Dvasia, kurioje yra visų mūsų tautoje nuo neatmenamų laikų gyvenusių iškilių sielų dvasinis potencialas. Jis galingas, nes mūsų šalis buvo išminčių šalimi, kad ir ką dabartiniai istorikai, pamiršę, kad mūsuose buvo įprasta žodinė, o ne raštiška perdava, kalbėtų. Tai reiškia, kad mūsų senasis Tikėjimas jau prieš 10 000 metų buvo susijęs su visomis vertybėmis, kurioms minėtieji Zodiako ženklai atstovauja.

Dievas – tai Meilė, todėl daugumoje pasaulio religijų kalbama apie meilę artimui ir kitiems. Šis statinys pavadintas „Meilės ir Taikos gėle“. Tai reiškia, kad tą gėlę patys žmonės savo širdyse gali užsiauginti, jos dvylikos lapelių vertybes savo gyvenime įsidiegdami. Jeigu tautoje šios vertybės gyvuos – tauta klestės. Tos vertybės svarbios visiems ir viskam, nes jos padeda ne tik pačiam tapti geresniam ir šviesesniam, bet ir savo aplinkoje gražesnį gyvenimą kurti. Nelengva išmokti mylėti, tačiau bent jau TAIKA, kuri yra ir Harmonija, turėtų būti palaikoma kiekviename žmoguje, šeimose, įvairiuose kolektyvuose, miestuose, šalyje ir tarp šalių. Kuo daugiau harmoningų žmonių, tuo visavertiškesnis gyvenimas šalyje, o tada ir Žemėje, nes taikai įsivyravus karai ir skriaudos liaujasi. Mes kalbame kaip idealistai, nes tokie esame. Iš tiesų mes tikime, kad kada nors taip ir nutiks, todėl pradedame nuo savęs ir savo aplinkos ir linkime nuo to pradėti ir visiems kitiems, kuriems svarbios Meilė ir Taika. Tai ypač aktualu vykstant įvairioms suirutėms ir griūtims, nes tikėjimas – galingiausia jėga, kokia tik gali būti, dėl to jis padeda ištverti tiek, kiek žmogus net negali įsivaizduoti. Sakome tai, nes žinome ir žinodami tikime. Mes sakome tai ir užtvirtiname mūsų pastatytu statiniu, skirtu Lietuvos dabarties ir ateities žmonėms.

Prie akmenų galima rasti lenteles, kuriose nurodyti Zodiako ženklų pavadinimai ir pagrindinės jų temos. Kiek plačiau aptarsime vertybines temas.

Avinas – rytai, pavasario lygiadienis. Ugnies pliūpsnius skleidžiantis Dievo veidas.

Tema – individualybės išsivystymas, savojo, vadinasi, dvasinio, Tikrojo, o ne egoistiškojo Aš atskleidimas, išgryninant savo valią ir taip prisikeliant dvasioje. Pirmojo Impulso dėsnis, teigiantis, kad viskas, kas juda, buvo ir yra kažkieno išjudinta, veikia per Aviną. Tai reiškia, kad Dieviškoji kibirkštis, įkritusi į žmogaus širdį, prikeliama naujos kokybės gyvenimui ir darbams. Toji kibirkštis geravališkai, vadinasi, Gėriui ir darbams dėl kitų turi būti naudojama, o ne piktavališkai ir savanaudiškai.

Jautis – pagautos Dieviškosios kibirkšties, arba Kosminės ugnies impulso, sėja, taip kuriant pamatą harmoningoms formoms ir pačias formas.

Tema – vertybės, tampančios pagrindu ir pamatu, išlaikančiu išbandymą laiku Skorpione. Tos vertybės praktiškai patikrinamos kantriai ir ištvermingai, nuosekliai ir sistemingai dirbant, pasveriant visus už ir prieš. Iš pradžių Jaučiui reikia mokytis susikurti sau reikalingą materialią, švaresnę psichinę, naudingą intelektinę ir, jeigu pavyksta, dvasinę energiją, nes būtent turimos energijos kokybė ir nusako žmogaus darbų kokybę. Tas, kuris moka dirbti, ir kitų darbus gerbia, todėl būna dėkingas už jam suteiktą pagalbą. Daug padeda jo įgimtas subtilus skonis, formų harmonijos pajauta ir praktiška nuojauta. Taip gimsta praktiškai patikrintų vertybių formuotojas ir kūrėjas.

Dvyniai – atsiliepimas į Dvasios Impulsą, arba Šauksmą, ir neutralus, aiškus jo perdavimas kitiems taip, kaip konkrečiam žmogui būdinga.

Tema – tarpininkavimas, intelekto vystymas, tarpusavio santykiai, viskas, kas susiję su komunikacija, jaunimo auklėjimas. Atsakomybė už ištartą ir parašytą Žodį.

Vėžys – pietūs, vasaros saulėgrįža.

Tema – įsčios, šaknys, vadinasi, šio gyvenimo tėvai, Tėvynė ir jos žemė, Tautos Dvasia, Dievas. Pagarba Žemei ir vandenims. Tai in ir jang dermės dėsnio veikimas, tinkamai jį supratus ir vykdant savo dabartinės lyties funkcijas: moteriai – skleisti harmoniją, o vyrui – ją saugoti ir ja rūpintis.

Liūtas – žaižaruojantis Dievo veidas.

Tema – atiduodama meilė. Įkvėptoji kūryba. Dievo – Saulės namai. Svarbu atsiverti meilei, rūpintis silpnesniaisiais, nepataikauti savo puikybei ir ambicijoms. Liūtas yra opozicijoje Vandeniui, todėl galima suprasti, kad būtent Meilė paverčia žmogaus kūrybą gaivinančiais vandenimis ateities kartoms, o puikybė – tais, kurie apnuodija, nes išbandymas puikybe Liūtui būdingiausias.

Mergelė – praktinės tarnystės kitiems Misterija. Švara.

Tema – tarnystė, kurią atliekant randamas tikrumas. Ją atliekantis žmogus vis giliau supranta, kad meilės nebūna be tarnystės, nes tas, kuris myli, visados yra sąmoningoje natūralioje tarnystėje. Taip plačiau suprantama visuomeniškumo ir kolektyvinių darbų svarba. Tikrumas stoja tarnystę atliekant, o ne apie ją svajojant arba postringaujant. Štai taip žmogus ruošiasi tapti kolektyvinės sąmonės dalimi.

Svarstyklės – vakarai, rudens lygiadienis. Didžiojo pasirinkimo Misterija.

Tema – harmonija ir taika, atlikus lemtingąjį pasirinkimą. Egoistinei sąmonei persitvarkant į kolektyvinę, žmogus vis labiau jaučiasi esąs pasirinkto kolektyvo dalis, todėl jam nuoširdžiai svarbi ne tik savo šeimos, kolektyvo, bet ir visos šalies bei Žemės žmonių gerovė. Taip jis pradeda bendradarbiauti su panašiai mąstančiaisiais ir dabar dar giliau supranta taikos vertingumą, todėl pagal išgales jos siekia savo aplinkoje ir darbe. Jis gina taiką, palaiko taikingus žmones visose šalyse, bet niekaip nepalaiko karo ir manipuliavimo žmonių sąmone, įžvelgdamas siekiančiųjų valdyti žmones kėslus. Toks žmogus nesitaiksto su neteisybe ir moka apsiginti, rūpinasi gamta ir saugo jos išteklius, nes nieko nebenori grobti ir plėšti, iš jos pasiima tik tiek, kiek jo poreikiams reikia, o ne daugiau.

Skorpionas – mirties ir atgimimo Misterija. Valios jėgos ir proto alchemija.

Tema – žemosios ydingos prigimties transformacija į aukštesniąją, arba dvasinę, prigimtį, orientuojantis į dorybes. Egoistiška ydinga prigimtis manipuliuoja stipriausiais prisirišimais ir silpnybėmis, todėl per juos lengviausia manipuliuoti žmogumi. Jiems nunykstant, manipuliacijos nebeįmanomos, o visos baimės taip pat nunyksta. Toks pasikeitęs, arba transformavęsis, žmogus didelę psichinę jėgą įgyja ir nebebijo nieko prarasti, net gyvybės. Jis aplinkos negatyvą savimi transformuoja, kad kiti švariau kvėpuotų. Senovėje Skorpiono ženklas buvo siejamas su mirtimi ir prisikėlimu dvasioje, arba antruoju gimimu, o tai reiškia pašvęstojo gimimą, todėl išminčiai tokį žmogų vadino prisikėlusiuoju, dukart gimusiuoju. Tą patį atskleidžia ir kitas sakralinis Skorpiono pavadinimas – Erelis.

Šaulys – liepsnojantis Dievo veidas. Tikėjimo ugnis.

Tema – Tiesos pažinimas ir Tikėjimas pažinta Tiesa. Visuotinis teisingumas. Dievo pergalė žmogaus širdyje. Taip jau yra, kad Skorpiono ženkle prisikėlusysis nebegali gyventi savanaudiškai. Jo sąmonė skleidžiasi lyg lotosas, dėl to iki tol nepažintos Dievo tiesos jam tampa aiškios. Jis supranta, kaip svarbu žmonėms apie jas kalbėti ir jas skleisti, nes žmogus – dvasinė būtybė, nors fizinį kūną nešioja. Kūnui reikalingas fizinis maistas, o tai būtybei – dvasinis. Dvasia ir jos veikimas per iškiliąsias Idėjas jam veriasi vis plačiau, todėl dabar jis žino, kad jo darbas – nešti žmonėms Tiesą apie Dvasios Idėjų iškilumą ir Tikėjimo galią. Jo Tikėjimas gyvas, nes pažintas, visiškai pažinus save kaip mikrokosmą, turintį nuolatinį ryšį su makrokosmu.

Ožiaragis – šiaurė, žiemos saulėgrįža. Dangaus atsivėrimas. Dieviškoji akis.

Tema – aukščiausieji tikslai, matant juose gyvenimo prasmę, ir jų įgyvendinimas.
Dvasinių Idėjų galias pažinęs žmogus yra tvirtas savo Tikėjimu tuo, ką pažino. Tai tampa jo vertybiniu stuburu, o jis pats – pasirinkto kolektyvo ašimi, apie kurią pradeda telktis kiti bendriems darbams. Jis žino savo Paskirtį, kurią tikslingai, atsakingai ir labai garbingai vykdo, galvodamas apie žmones ir savo darbus, save pamiršdamas. Tai savosios srities profesionalas, gerbiantis ir kitus tokius pat kaip jis, nieko nesiekiantis valdyti, tačiau dėl savo vidinių savybių tampantis lyderiu. Galbūt ateina laikas, kai jis net nieko nebenori pasiekti, bet dėl savo profesionalumo pasiekia viršukalnę, nuo kurios vėl gali nusileisti savo noru, kad kitiems save ir savo sugebėjimus paaukotų.

Vandenis – gyvybės ir mirties vandenų Misterija. Sielos alchemija ir kosminio žmogaus susiformavimas.

Tema – vienos Idėjos brolių ir sesių susivienijimas bendriems darbams dėl savo šalies arba žmonijos ateities. Gaunama meilė. Bendraminčių kolektyvai. Ateitis. Dvasios laisvė atsakomybės už savo darbus, žodžius ir mintis svorį pažinus.
Tas, kuris aukščiausiajai Idėjai tarnauja, jos idealais vadovaujasi, didžiulę prasmę kitų evoliucijai matydamas, gyvuoju vandeniu tampa tiems, kuriems dvasios gaiva reikalinga. Jis Kosminei kolektyvinei sąmonei atsiveria su visomis pasekmėmis, o apie jį tos Idėjos mylėtojai renkasi, kad kartu susibūrę ją kitiems pagal išgales ir laikotarpį skleistų, naujovių pagal galimybes įvestų, bet ir laiko patikrintas vertybes gerbtų.

Tas, kuris savo puikybės ambicijoms tarnauja, mirusiuoju vandeniu tampa tiems, kurie jo atsigeria, todėl jie dvasioje apmiršta, kaip ir ambicingasis. Jis egoistinei sąmonei tarnauja, dėl to tos sąmonės pasauliai jam atviri su visomis pasekmėmis.

Žuvys – Pasiaukojimo Misterija. Visuotinės Meilės ir Harmonijos Misterija.

Tema – išsilaisvinimas ir tėkmė. Tas, kuris Žemėje viską, kas buvo paskirta, atliko, yra laisvas, todėl į kosminę tėkmę įnyra, kad toliau veiktų taip, kaip reikia. Jis visus savo darbus kitiems Vandenyje paliko, kad juos tęstų, jeigu ateičiai reikia, ir visiškai įsilieja į Kosminę kolektyvinę sąmonę, tampa praktiniu Idėjos pavyzdžiu tiems, kurie liko Žemėje. Per tokius žmones Idėja ir Tikėjimas ja gyvi. Jie tai savimi ir savo buvimu liudija. Jie išeina savo įsikūnijimų ratą užbaigę, kad toliau gyventų Kosminės Meilės ir Kosminės Vienatvės būviuose.

Ašis šiaurė–pietūs – tai ne tik Žemės ašis, bet ir žmogaus, tautos, valstybės, rasės ir t. t. vertybinė ašis. Toji ašis dar užtvirtinta jėgos surinkimo ir nukreipimo trikampiu, esančiu į šiaurę nuo Ožiaragio akmens.


Daugiau apie sakralinius statinius iš lauko akmenų.
Daugiau informacijos apie VšĮ „Idealistų būstinė“.

  1. С. Ю. Головин, Астрологический словарь, Минск: Харвест, 1998, 544 c.
  2. Audronė Ilgevičienė, Pirminės šventės, Vilnius: Tiamata, 2016, 54.
  3. Павел Глоба, Звёздная астрология, Минск:Авестийская школа астрологии, 2014, c. 44.