PradžiaTekstaiHaliucinogeniniai, arba „magiški“ grybai. Medicininis aspektas

Haliucinogeniniai, arba „magiški“ grybai. Medicininis aspektas

Rasa Terbetienė

Gydytoja

Paskelbta:


Haliucinogeninių savybių turintys grybai, dar vadinami psichodeliniais, arba magiškais, grybais – tai tam tikrų rūšių grybai, kurių sudėtyje randama psichoaktyviųjų medžiagų. Yra žinoma daugiau kaip 200 haliucinogeninių grybų rūšių, iš jų didžiąją dalį sudaro Psilocybe genties grybai, kuriuose yra psichoaktyviosios medžiagos psilocibino. Be to, žinomi muscimoliniai grybai, kurių sudėtyje yra iboteninės rūgšties, muscimolio, muskazono.

Kai kurios tautos ir civilizacijos Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei kitur psichodelinius grybus vartojo, o kai kur – ir šiandien tebevartoja magiškuose šamaniškuose ritualuose ir religinėse apeigose. Vakarų mokslas šiuos grybus intensyviau pradėjo tyrinėti XX amžiuje. 1958 metais mokslininkas Albertas Hofmanas pirmasis iš psilocibų išskyrė psilocibiną, kuris 1959 metais buvo susintetintas laboratorijoje.

Psilocibinas – tai cheminė organinė medžiaga, priklausanti haliucinogenų grupei, kurios poveikis panašus į LSD, tik silpnesnis. Psichotropinės medžiagos veikia žmogaus smegenis, dėl to sutrinka natūrali proto, emocijų pusiausvyra, keičiasi psichika, mąstymas ir elgesys.

Haliucinogenai – tai psichotropinių medžiagų, sukeliančių haliucinacijas – regimąsias ir girdimąsias – grupė. Nors kiekviena tokia grupė turi bendrą, būtent tai medžiagų grupei būdingą poveikį, galimas ir individualus, nenuspėjamas efektas. Farmakologijos mokslas teigia, kad psichotropinėms medžiagoms būdinga bendra savybė – jas vartojant kurį laiką, vystosi priklausomybė. Vienoms greičiau ir dažniau, kitoms – rečiau. Nustatyta, kad psilocibinas retai sukelia fiziologinę priklausomybę, tačiau, kaip teigia medicinos mokslas, vystosi psichologinė priklausomybė. Reikia nepamiršti, kad psilocibinas – tai cheminė medžiaga, kuri skatina tam tikrus biocheminius procesus žmogaus organizme, t. y. tampa biocheminių procesų grandinės dalimi. Biomedicinos mokslo kryptys jo poveikį dar tik tiria, vadinasi, nėra iki galo aišku, kokie mechanizmai yra paleidžiami fiziniu lygmeniu, o ką kalbėti apie procesus žmogaus subtiliosiose sistemose.

Tyrimai rodo, kad psilocinas patenka į visus žmogaus kūno audinius. Didžiausia koncentracija randama smegenų žievėje, ekstrapiramidinėje sistemoje, hipokampe. Aktyvus psilocibino metabolitas psilocinas savo struktūra yra artimas neuromediatoriui serotoninui, kuris susijęs su emocijomis ir nuotaika. Būtent serotoninerginis psilocino poveikis siejamas su medicinos mokslo bandymais jį pritaikyti depresijai ir nerimui gydyti. Psilocinas veikia dopamino koncentracijos pokyčius galvos smegenyse, o tai siejama su euforija ir pakitusiu savęs suvokimu. Vis dėlto iki šiol šie atradimai paaiškino ne visus psilocino poveikius, vadinasi, yra daugiau dar nežinomų reakcijų, kurias sukelia ši medžiaga.

Poveikis fiziniam kūnui ir psichikai

Atliekant tikslinius psilocibino poveikio organizmui tyrimus, nustatytos tokios reakcijos: adrenerginiai simptomai (išsiplečia vyzdžiai, pakyla arterinis kraujospūdis, širdies plakimas gali padažnėti iki 140 dūžių per minutę), galvos svaigimas, bendras silpnumas ir pykinimas, sutrinka rega, sulėtėja judesiai ir refleksai. Haliucinogeninių savybių turinčių grybų pavartoję žmonės teigia, kad pakinta sąmonės būsena, patiriama mistinių išgyvenimų, kinta savęs ir aplinkos suvokimas, atsiranda vizijų, kurios gali bauginti ir kelti paniką, pojūtis, kad prarandama kontrolė. Emocijos gali svyruoti nuo ekstazės, euforijos iki baimės, nerimo, depresinės nuotaikos. Pastebėta, kad jeigu žmogus turėjo polinkį į prastą nuotaiką ar depresiją, pavartojus psilocibino negatyvi būsena sustiprėja. Gali pakisti mąstymas, greitėti mintys. Keičiasi elgesys, kitaip matoma realybė. Įdomu tai, kad įprastai paranojos būsenoms gydyti taikomi medikamentai psilocibino sukeltų haliucinacijų neveikia.

Dėl šių ir panašaus pobūdžio simptomų haliucinogeninių savybių turinčių grybų pavartoję žmonės gali patekti į gydymo įstaigas, nes jiems reikalinga medikų pagalba. Taip teigia specializuotų ligoninių skyrių medikai, šia tema yra publikuota nemažai straipsnių. Kai kas teigia, kad šie, tokių grybų poveikio sukelti, požymiai rodo, jog vyksta „natūralus“ organizmo valymas. Jeigu yra taip, kaip teigiama, kodėl vis dėlto prireikia medikų pagalbos? Yra teigiančiųjų, kad natūralios prigimties medžiaga negali būti kenksminga, nes ji „natūrali“. Taip sakantieji pamiršta labai svarbų faktą – kad medžiaga sukelia fizinius požymius, keičia psichikos savybes ir žmogaus sąmonę. Visa tai rodo, kad daromas dirbtinis poveikis žmogaus psichikai ir sąmonei. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, kad gamtinės kilmės haliucinogenus vartojančių asmenų valia yra paralyžiuojama. Kyla klausimas, kas valdo žmogaus valią ir kas vyksta tada, kai šių medžiagų pavartojęs žmogus praranda savikontrolę?

Psilocibai nėra toksiški, tačiau yra aprašyta atvejų, kai neva magiškų grybų nusipirkęs žmogus staiga atsidūrė reanimacijoje, fiksuota ir mirties atvejų. Išnagrinėjus situaciją paaiškėja, kad vartoti ne tos rūšies grybai. Kai kurios haliucinogeninių savybių turinčių grybų rūšys vizualiai ir pagal organoleptines savybes panašios į toksiškų grybų rūšis. Tokie yra, pavyzdžiui, Cortinaria genties grybai.

Transcendentinės patirtys

Tyrimai rodo, kad dažniausi motyvai, skatinantys išmėginti psichodelikus, yra siekis mistinių transcendentinių patirčių, noras peržengti dabartinės sąmonės ribas ir pažinti save. Kalbama apie kelionę į kitus pasaulius: keičiasi realybė, sutinkama įvairių būtybių, kinta savęs suvokimas, išgyvenamos gilios patirtys, gaunami atsakymai į rūpimus klausimus. Pasakodamas apie „magiškų“ grybų poveikį vienas vaikinas teigia, kad dar prieš „kelionę“ jam buvo pasakyta, ko jis iš tiesų nori. Žinoma, tai sudomina, gal net padeda atsakyti į išsikeltus klausimus, tačiau tokiu atveju savaime kyla ir kitų klausimų: kas pasakė? Kas yra šios informacijos šaltinis? Kokios yra šios kelionės taisyklės, kokie reikalavimai ir ką atiduodame dovanų mainais už gautąsias dovanas? Nematomuose pasauliuose yra daug lygmenų. Apie tai rašoma ezoterinės krypties literatūroje. Kuo aukštesnis nematomo pasaulio lygmuo, tuo subtilesnė ir švaresnė energija, tuo daugiau tvarkos ir griežtesnės taisyklės norinčiajam jį pasiekti.

Naudojimas medicinoje gydymo tikslams

Šiuo metu daugiausia dėl serotoninerginių psilocibo savybių tiriamas psilocibo poveikis žmonėms, sergantiems sunkiomis vėžio formomis ir patiriantiems depresiją bei nerimą. Aprašomi gauti teigiami rezultatai. Vis dėlto šiuo metu tai yra daugiau tyrimų ir hipotezių lygmuo, tiriamų pacientų sveikatos būklė daugeliu atvejų yra itin sunki, medikams kelia daug abejonių dėl tolesnio gydymo. Be to, nėra visiškai aiškūs ilgalaikio šių haliucinogenų poveikio rezultatai, todėl negalima teigti, kad medžiaga yra efektyvi ir saugi taikyti medicininėms reikmėms.

Paplitimas ir teisinis aspektas

Šiuo metu psichodelikų vartojimas yra masinis reiškinys. Tai viena iš dažniausiai vartojamų svaiginamųjų priemonių, kuri dar labiau pradėjo plisti atsiradus intensyviai informacijos sklaidai internetu ir technologijoms, leidžiančioms grybus kultivuoti namų sąlygomis. Pasaulyje atliekama daug sociologinių tyrimų, kurių tikslas – išsiaiškinti haliucinogeninių savybių turinčių grybų vartojimo paplitimą, vartojimo motyvus ir socialinius, medicininius, psichologinius ir kitus padarinius. Tyrimai rodo, kad vartojimo dažnumas populiacijoje siekia nuo kelių iki keliasdešimties procentų, o dažniausiai šios medžiagos pradedamos vartoti aukštesnėse mokyklos klasėse ir pirmuosiuose studijų kursuose. Pavyzdžiui, 2013 metais vienoje iš JAV aukštųjų mokyklų atliktas tyrimas parodė, kad iš anoniminėje apklausoje sutikusių dalyvauti 409 studentų 117 yra vartoję arba vartoja „magiškus“ grybus. Į klausimą, kas paskatino išbandyti, dauguma respondentų atsakė, kad smalsumas, kiti motyvai – mistinių transcendentinių patirčių siekis, draugai vartoja, noras sustiprinti kūrybines galias ir atsipalaiduoti. Tyrime išryškėjo tendencija, kad šiuos grybus vartojantys studentai vartoja ir kitus kvaišalus (kokainą, ekstazį, opiatus, LSD), o tai leidžia manyti, kad šios grupės asmenų potraukis kvaišalams yra didesnis nei tų, kurie atsisakė išbandyti haliucinogenus. Vartojantieji teigė, kad tarp jų draugų yra nemažai (15 ir daugiau) asmenų, vartojančių haliucinogenus. Apklausoje aiškiai atsiskleidė studentų požiūris į „magiškus“ grybus: vartojantieji vardijo tik teigiamus haliucinogenų poveikio aspektus ir kategoriškai neigė žalą.

Įvairiose šalyse skirtingai apibrėžiamas haliucinogeninių savybių turinčių grybų teisinis statusas, o tai turi įtakos jų plitimui. Lietuvoje dėl žalingo poveikio sveikatai šie grybai yra draudžiami, jų vartojimas griežtai kontroliuojamas. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, psilocibinas ir psilocinas priklauso pirmajam narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašui – tai narkotinės ir psichotropinės medžiagos, sukeliančios žalingų padarinių žmogaus sveikatai. Šios grupės medžiagas draudžiama vartoti medicininiams tikslams.

Haliucinogeninių savybių turinčių grybų ir augalų vartojimas plinta, nes tam didelės įtakos turi propaguojamas požiūris, grįstas visaleistinumo filosofija. Žadami greiti rezultatai, pavyzdžiui, kad pavyks pasveikti, susitvarkyti gyvenimą, rasti savo vietą gyvenime, įvyks esminiai gyvenimo pokyčiai. Orientuojamasi į tuos žmones, kurie yra emociškai pažeidžiamesni, nes turi vienokių ar kitokių sunkumų, todėl linkę nusimesti sunkią naštą bet kokiomis priemonėmis ir lengvai pasiduoda manipuliacijoms. Sunku paveikti savarankiškai mąstančią asmenybę, turinčią vertybių stuburą ir suprantančią, kad viskas turi savo kainą, o rimtos problemos retai išsprendžiamos per vieną dieną. Net ir situacijai pagerėjus ar problemoms išsisprendus, vis tiek lieka atviras klausimas: o kas už tai ir kokią kainą moku už šią „stebuklingą paslaugą“?